„Kaspersky Lab“ žiniasklaidos įtariami pernelyg artimais ryšiais su Kremliumi (Video) (0)

2012-08-23

Ganėtinai garsus ir gerbiamas technologijų naujienų interneto leidinys „Wired“ neseniai publikavo straipsnį, kuriuo supažindino su vienos iš stipriausių pasaulyje kompiuterių saugumo įmonės „Kaspersky Lab“ įkūrėju Jevgenijumi Kasperskiu bei pasidalino įtarimais, kad bendrovė pernelyg artimai bendrauja su Kremliumi.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

KGB agentas? „Wired“ žurnalistas Noah Shachtmanas atskleidė vienos iš stipriausių pasaulyje kibernetinio saugumo bendrovių vadovo garsiai neskelbiamus biografijos perliukus: Jevgenijus Kasperskis nuo 16 metų išskirtinėmis teisėmis buvo priimtas 5 metų mokymosi programai į „KGB aukštąją raudonosios vėliavos mokyklą“, dabar vadinamą FST Kriptografijos, ryšių ir informatikos institutu, o jį pabaigęs 1987 metais gavo Sovietų sąjungos kariuomenės žvalgybos karininko laipsnį. 1989 metų spalį J. Kasperskis pastebėjo, kad jo kompiuteris keistai veikia – jį užpuolė virusas „Cascade“, kuriam veikiant ekrane vaizduojami simboliai tarsi „Tetris“ žaidimo blokai nukrisdavo į ekrano apačią. Ir nuo to laiko jaunasis kriptografijos mėgėjas tiesiog užsikrėtė kompiuterinių virusų gliaudymo liga – aptikęs naują virusą jis galėdavo be pertraukos prie kompiuterio praleisti 20 valandų, kol iki kaulelių išnaršydavo naują radinį. Su draugu ir tuometine žmona Natalija jis 1997 metais įsteigė savą antivirusiniu verslu užsiimančią bendrovę, kurios gaminama programa tiems laikams buvo itin pažangi – interneto ir šios programos naudotojai galėjo prieiti prie „smėlio dėžės“ ir stebėti kompiuterio elgesį izoliuotoje aplinkoje, be to, virusai būdavo įrašinėjami į duomenų bazę. Ir nors 1998 metais J. Kasperskio santuoka žlugo, verslas klestėjo, o Natalija ir toliau vadovavo įmonės pardavimams bei finansams. Dabar J. Kasperskio bendrovėje dirba daugiau nei 2400 darbuotojų visame pasaulyje. Didžioji dalis virusų analitikų yra Maskvoje. Jie mėgsta dėvėti marškinėlius su Che Guevaros atvaizdu – tik Kubos revoliucionieriaus veidas tuose marškinėliuose pakeistas J. Kasperskio veidu. Didįjį bendrovės vadą garbina ir nuotraukos bei piešiniai ant bendrovės patalpų sienų. Pasak N. Shachtmano, nuo konkurentų iš JAV, „Symantec“ ir „McAfee“ Rusijos antivirusinių programų bendrovė skiriasi nedaug, mat visos šios bendrovės artimai bendradarbiauja su savo valstybių valdžios organų atstovais. Pasak žurnalisto, labiausiai skirtumai pasireiškia tuo, kad Rusijos bendrovei tenka glaudžiai bendradarbiauti su silovikais - Putino režimo branduolį sudarančiu KGB veteranų, karinių, žvalgybos ir teisėsaugos struktūrų tinklu. Esą, tik glaudus bendradarbiavimas su Rusijos spec. struktūromis suteikė „Kaspersky Lab“ galimybę laisvai disponuoti savo tarptautinėmis sąskaitomis, kurių blokavimas gali greitai palaužti „neklusnių“ tarptautinį verslą vykdančių įmonių veiklą. Nukenksmino JAV šnipinėjimo ir sabotažo įrankius J. Kasperskio biografija įdomiai siejasi su faktu, kad būtent jo bendrovės specialistai buvo vieni iš pirmųjų, kurie prieš dvejus metus JT užsakymu „pagavo“ ir nukenksmino „Stuxnet“, o šiemet - „Flame“ virusus - kaip vėliau paaiškėjo, pirmuosius JAV ir Izraelio bendromis pajėgomis sukurtus kibernetinius ginklus. „Stuxnet“ iš rikiuotės išvedė beveik tūkstantį Irano centrifugų, o jam giminingas „Flame“ virusas buvo pats sudėtingiausias kibernetinio šnipinėjimo įrankis, kada nors sukurtas žmonijos (ar bent jau sudėtingiausias iš nukenksmintųjų). J. Kasperskis pareiškė, kad „Flame“ yra pernelyg sudėtingas, kad būtų sukurtas paprasto programišiaus ar jų grupuotės ir greičiausiai tai yra valstybės finansuojamų programišių grupės darbas. Iš tiesų, vėliau JAV leidinys „Times“ patvirtino, kad abu virusai – JAV ir Izraelio vyriausybių ginklas prieš Iraną.

„Elitiniai“ bendrovės virusų medžiotojai Sergejus Golovanovas ir Aleksas Gostevas padeda ne tik JT – jų pagalbos prašė ir „Microsoft“, ir kitoms stambioms bendrovėms, į kurias buvo nusitaikę piktavaliai programavimo ekspertai. Neretai šiems elitiniams programišiams teko talkinti ir Rusijos specialiosioms tarnyboms – apmokyti FST agentus, padėti gaudyti vietinius virusų kūrėjus ir panašiai. Ir, kaip matoma žemiau pateiktame vaizdo įraše, šie ekspertai 2009 metais buvo asmeniškai susitikę su tuometiniu Rusijos prezidentu Dimitrijumi Medvedevu. Vaizdo įraše A. Gostevas pasakojo Rusijos prezidentui kaip jis gaudo virusus, o už jiems už nugaros tykiai sėdėjo S. Golovanovas. J. Kasperskis susitikimo metu pažadėjo visapusiškai talkinti Rusijos valdžiai gaudant ir teisiant kibernetinius nusikaltėlius.

Privatumo ieškokite Sibire

Gana radikalaus požiūrio į asmens duomenų privatumą besilaikantis J. Kasperskis (jis kadaise yra sakęs: „privatumą galėsite turėti kai gyvensite viduryje džiunglių ar Sibiro glūdumoje“) puikiai sutaria su panašiai mąstančiais Kremliaus atstovais: kalbėdami apie interneto grėsmes, ir J. Kasperskis, ir Kremlius omeny turi ne tik skaitmeninėje erdvėje esančius duomenis, bet ir informaciją – žodžius bei mintis, kurios gali paskatinti neramumus.

J. Kasperskis labai nemėgsta socialinių tinklų – tokių, kaip „Facebook“ ar rusiško „VK“ („VKontakte“), nes tokie tinklai yra labai pavojingi savo gebėjimu stiprinti protesto judėjimus nuo Tripolio iki Maskvos. Tinklaraštininkas Aleksejus Navalny yra turbūt svarbiausias Rusijos opozicijos atstovas internete, manoma, paskatinęs dešimtis tūkstančių žmonių išeiti į gatves. J. Kaspersky tvirtina, kad tokiu būdu vykdoma antivyriausybinė dezinformacijos kampanija siekiant „manipuliuoti miniomis ir keisti visuomenės nuomonę“.

Varnas varnui...

Iš tiesų, „Kaspersky Lab“ ir „Symantec“ bei „McAfee“ veikla nedaug kuo skiriasi: Rusijos bendrovė teikia ataskaitas apie naujausius saugumo pavojus Rusijos valdžiai, amerikiečiai – savo valdžiai. Ir perteklinės informacijos „Kaspersky Lab“ valdžiai galbūt neteikia – įmonės vadovas ganai argumentuotai paaiškino, jog jų patikimumas yra jų verslo sėkmės garantas: „Kas tikės raktų gamintoju, kuris naktimis savo pasigamintais raktais vogs iš butų?“

Bet tarp įmonių veiklos esama ir skirtumų. Itin slaptas JAV valdžios kibernetinis ginklas „Stuxnet“ buvo aktyviai gaudomas ir „Symantec“. Tuo tarpu kai Dūmos rinkimų išvakarėse prieš pagrindinius valdančiajai partijai nepalankius Rusijos visuomenės informavimo šaltinius – tą patį socialinį tinklą „VKontakte“, naujienų svetainę kommersant.ru ir nepriklausomus rinkimų stebėtojus „Golos“ buvo panaudota DDoS ataka, „Kaspersky Lab“, besigiriantys gebėjimu pastebėti tokias atakas ir jas nutraukti, tvirtino nieko įtartino nepastebėję. „Nieko nepastebėjome. Labai keista“, - savo „Twitter“ paskyroje rašė J. Kasperskis. O jau kitą dieną jis rašė, kad atakos iš tiesų buvo, bet išreiškė nuomonę, kad daugelis prieš rinkimus neprieinamų svetainių tikriausiai „nulūžo“ dėl padidėjusio lankytojų antplūdžio ir tapo savo pačių populiarumo aukomis.

J. Kasperskis neigia, kad atakos buvo ignoruojamos sąmoningai ir ginasi tvirtindamas, kad neprieinamos buvo ir kelios provyriausybinės svetainės, tačiau žurnalistas analitikas Andrejus Soldatovas, rašantis per atakas nukentėjusiai svetainei agentura.ru, tvirtino: „J. Kasperskio nežinojimo apie situaciją negaliu paaiškinti niekaip kitaip, kaip tik sąmoningu siekiu ginti Kremliaus poziciją – tai yra labai keistas nepriklausomo eksperto, kokiu jis save vadina, požiūris“.

J. Kasperskis pasipiktino

Po publikacijos „Wired“, J. Kasperskis, į savo tinklaraštį anglų kalba, paprastai naudojamą techninių dalykų aprašymams, šįkart patalpino įrašą apie tai, kaip niekšiškai „Wired“ kenkia įmonės reputacijai, o N. Shachtmanas publikuoja nepatikrintą informaciją – tiesa, šį kaltinimą žurnalistas atrėmė teiginiu, kad kiekvienas jo straipsnyje pateiktas faktas leidinio faktų tikrinimo grupės buvo tiriamas glaudžiai bendradarbiaujant su „Kaspersky Lab“ atstovais.

Verslininko tinklaraščio įraše tvirtinama, kad jis niekada neteigė, jog socialinius tinklus reikia uždaryti ar cenzūruoti, kad juos galima panaudoti ir teigiamais tikslais. Tačiau, kaip nurodo N. Shachtmanas, vasario 9 dieną per spaudos konferenciją tas pats J. Kasperskis yra sakęs: „Socialiniai tinklai suteikia per daug laisvės, todėl žmonės, pasinaudodami netikra informacija, gali manipuliuoti kitais. Ir neįmanoma atrasti kas jie tokie. Tai yra anonimai iš kažkur. Todėl socialinius tinklus vertinu kaip vieną iš pavojingiausių – nežinau kaip kitaip pavadinti – grėsmę. Tai yra vieta labai pavojingiems veiksmams“.

Didžiausio J. Kasperskio pasipiktinimo susilaukė N. Shachtmano pasakojimas apie verslininko sūnaus Igorio pagrobimą ir šio įvykio įtaką skleidžiant neigiamą nuomonę apie socialinius tinklus. Esą, šios istorijos panaudojimas rengiant straipsnį – smūgis žemiau juostos ir pačios niekšiškiausios žurnalistikos pavyzdys. Tuo tarpu žurnalistas tvirtina, kad balandžio mėnesį, kuomet su verslininku jis kalbėjosi asmeniškai, J. Kasperskis pats atvirai papasakojo apie įvykį, apie tai, kad jo artimi ryšiai su Rusijos spec. tarnybomis buvo itin naudingi išlaisvinant sūnų, nors paprastiems mirtingiesiems tokios pagalbos susilaukti neįmanoma.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: delfi.lt

(1)

(3)

(-2)

Komentarai (0)