Ar kada nors pagalvojote, kad per akimirką galite prarasti visus vertingiausius, daugelį metų rinktus dalykus – skaitmeninius duomenis apie pirmuosius Jūsų sūnaus ar dukters žingsnius, susirinkimus su tėvais ir draugais, keliones prie jūros ar į kalnus, visas savo nuotraukas ir vaizdo įrašus… Vieną rytą gali nutikti taip, kad skaitmeninėse laikmenose šių prisiminimų neberasite. Kas nutiks su jūsų failais po 20 metų? 40-50 metų? Ir ar tada galėsite peržiūrėti VHS vaizdo juostas arba DVD diskus su mokyklos, o gal vestuvių įrašais?

Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kaip labai lengvai galima prarasti skaitmenine ir analogine forma saugomas nuotraukas ir vaizdo įrašus, ir kaip juos laikyti, kad to niekada nenutiktų.

Ką jau praradome ar galime prarasti?

Beveik visi turi savo asmeninių failų įvairiose laikmenose – VHS kasetėse, fotoaparatų juostelėse, CD ar DVD diskuose, kompiuteryje, telefone, kameroje, socialiniuose tinkluose ar kitur internete. Ir kai kažkas atsitinka (o tai tikrai nutiks, neabejokite), tada su prarastais duomenis paprastai tenka atsisveikinti, nes labai dažnai jų atkūrimas yra labai brangus, ar net neįmanomas.

Galite pamiršti savo prisijungimo vardą ir slaptažodį arba juos nulauš; diskai, kasetės, atminties korteles ir kitos informacijos laikmenos suges arba neturėsite su kuo jų nuskaityti.

Mūsų dabartiniame greito tempo gyvenime tai neatrodo tragiškai, bet po daugelio metų atmintis apie mus gali išlikti tik blėstančiose prisiminimuose, kadangi skaitmeniniame amžiuje nuotraukas ir vaizdus galima lengvai įrašyti, bet taip pat lengvai galima prarasti visiems laikams. Gal turėtume apie tai pagalvoti?

Problema Nr.1. Atkūrimo prietaisai sugenda arba pasensta

Jau dabar dauguma iš jų netinkami naudoti, be to, nuskaitymo galvutės gali būti nusidėvėjusios, o dabar jas pakeisti beveik neįmanoma.

Dauguma šių vaizdo grotuvų ir kamerų turi tik analoginius išėjimus (pavyzdžiui, „tulpes“), kurių nerasite šiuolaikinėje skaitmeninėje technikoje. Kitaip tariant, net jei atkūrimo prietaisas veiks tinkamai net po 40-50 metų (tai mažai įtikėtina), Jūs vis viena nerasite būdo jį prijungti, net tam tinkamų televizorių jau nebebus.

CD ir DVD diskų įrenginiai, buitiniai DVD vaizdo grotuvai

Situacija su šiais įrenginiais taip pat nekelia optimizmo, nes augant interneto kanalų spartai, populiarėjant socialiniams tinklams ir internetinėms vaizdo įrašų talpykloms, jie aktyviai renka dulkes.

Kol kas nemažai nešiojamųjų ir asmeninių kompiuterių turi DVD diskų įrašymo įrenginius, bet juos jau pradeda išstumti vadinamos „debesų“ technologijos ir didelės talpos kaupikliai, o po 40-50 metų juos vargu ar prisimins visi vyresnės kartos vartotojai.

Todėl beprasmiškai atrodo sprendimas saugoti nuotraukas ir vaizdo įrašus net geriausiuose optiniuose diskuose su 1000 metų gamintojo garantija, nes gali nutikti taip, kad ateityje nerasite su kuo juos atidaryti.

Kompiuteriai, planšetės ir telefonai

Pastaruosius keletą metų beveik visas mūsų gyvenimas, tiesiogiai ar netiesiogiai, saugomas šiuose įrenginiuose – kietuosiuose diskuose, įvairių tipų vidiniuose kaupikliuose, atminties kortelėse ir t.t.

Mes savo prietaisuose saugome gigabaitus nuotraukų ir vaizdo įrašų net nesusimastydami, koks trapus ir net klastingas gali skaitmeninės informacijos patikimumas. Ir vieną kartą su nuostaba (dažnai – su siaubu) aptinkame, kad kompiuteris neįsijungia dėl kietojo disko problemų, kuris staiga sugedo ir su savimi į nebūtį pasiėmė visus mūsų skaitmeninius prisiminimus, kuriuos taip tvarkingai D diske surūšiavome į aplankus su datomis ir pavadinimais.

Problema Nr.2. Analoginės ir skaitmeninės laikmenos pasensta arba sugenda

VHS vaizdajuostės, Video 8 (analoginis įrašas); MiniD, Digital 8 (skaitmeninis įrašymas).

Vaizdo įrašo saugojimo laikas labai priklauso nuo vaizdo juostos kokybės – daugeliu atvejų jau po 10 metų, net geriausiose originaliose VHS kasetėse, vaizdo kokybė pradeda mažėti, po 20 metų vaizdas analoginėse vaizdajuostėse gali tapti labai „triukšmingas“ ir neryškus, o skaitmeninėse vaizdo kasetėse bus prarasta iki pusės kadrų, o po 40 metų, greičiausiai, liks vien triukšmas arba neryškūs arba fragmentiški vaizdai.

Palaipsniui prarandamo vaizdo efektą galima pastebėti paprastose garso kasetėse, kuriose įrašas po kelerių metų tampa daug tylesnis ir palaipsniui išnyksta foniniame triukšme.

Dar būtina atsižvelgti į tai, kad dalis kasečių buvo perrašyta kelis kartus, juostelės paviršius dėvisi net peržiūrint videomagnetofonu, o saugant niekas neatsuka juostos kartą per metus (kaip rekomenduojama), o tai neprideda vaizdo kokybės.

CD ir DVD diskai

Egzistuoja legenda, kad optiniuose diskuose saugoti nuotraukas ir vaizdo įrašus yra labai patikima, o geromis sąlygomis šios laikmenos duomenis gali išsaugoti iki tūkstančio metų, tačiau tai tik pusė tiesos.

Taip, iš tiesų, originalūs CD ir DVD diskai, pagaminti ir įrašyti gamyklos sąlygomis, būdami vėsioje ir tamsioje vietoje puikiai išsilaikys šimtą ir daugiau metų. Tačiau beveik visi mūsų skaitmeniniai duomenys yra įrašyti įprastais ir pigiais kompiuterio DVD-ROM‘ais ne geriausiu režimu (maksimaliu įrašymo greičiu), be to į įvairios kokybės CD ir DVD diskus, todėl daugelis iš jų jau po 5 – 10 metų nuskaitomi sunkokai, o po 40-50 metų, net labai atidžiai saugomi, beveik visi pavirs nenaudingais blizgučiais.

Norėdami tuo įsitikinti galite savo pirmuosius įrašytus diskus DVD grotuve paleiskite greito prasukimo režimu – greičiausiai, jau dabar daugelyje vietų vaizdo strigs, o tai rodo įrašyto sluoksnio degradaciją.

Specialūs pagerinti diskai (pavyzdžiui, „TDK ScratchProof“, „Verbatim Archival Gold“) yra daug atsparesni ir įbrėžimams, ir laiko poveikiui, bet po poros dešimtmečių, net ir šių aukštos kokybės diskų gali nelikti su kuo peržiūrėti, todėl juose saugomus įrašus vis tiek galėsite laikyti prarastais.

USB laikmenos, SSD kaupikliai, SD, MicroSD, ir t.t.

Jie yra maži, kompaktiški ir patogūs, bet nereikia tikėtis, kad šiuose kaupikliuose galite saugiai laikyti savo skaitmenines nuotraukas, vaizdo įrašus ir dokumentus.

Naujos technologijos nesuteiks jūsų elektroniniams archyvams amžino gyvenimo, kadangi duomenų saugojimo galiojimo laikas „Flash“ atmintyje yra apie 10 metų, o atjungti nuo maitinimo kai kurie SSD diskai gali pradėti prarasti duomenis jau po 3-6 mėnesių! Be to, jie turi nemalonų savybę – jei jau praranda, tai viską iš karto – su tuo jau susidūrė ne vienas vartotojas.

Pavyzdžiui, suges valdiklis, iš USB jungties nesėkmingai bus pašalinta arba kišenėje netyčia sulaužyta atmintinė – ir informacija prarandama, dažnai visa ir negrįžtamai. Kitaip tariant, šiuolaikiniai „Flash“ kaupikliai yra labai patogūs kasdieniniam darbui su informacija, bet visiškai netinka ilgalaikiam saugojimui.

Kietieji diskai (HDD)

Kietųjų diskų plokštelėse informacijos saugojimo teorinis terminas yra iki tūkstančio metų, bet HDD yra prietaisas, kuris naudoja labai lengvai pažeidžiamą mechaniką ir sudėtingą elektroniką, o bet kurios sudedamosios dalies gedimas neleidžia naudoti viso disko, be to pačio kietojo disko sąsajos (vidinių – SATA, išorinių – USB), aiškiai pasensta per 15-20 metų, o kartais dar anksčiau.

Komentarai (7)