„Gabaus matematikai jaunimo tyrimo“ („Study of Mathematically Precocious Youth“, SMPY) projektas prasidėjo 1971 metais, po to, kai psichologijos profesorius Julianas Stanley'is Johnes Hopkins universitete sutiko visai jauną bet siaubingai nuobodžiaujantį vaikiną Josephą Bates'ą. Dvylikametis paauglys taip pralenkė savo bendraamžius, kad tėvai nusiuntė jį į universitetą studijuoti informatikos. Pabaigęs programą anksčiau už studentus, Batesas galiausiai pradėjo jiems dėstyti FORTRAN programavimo kalbą. Sulaukęs 17 metų, jis gavo bakalauro ir magistro laipsnius, o vėliau tapo vienu iš dirbtinio intelekt kūrimo pionierių. Šio jaunuolio pavyzdys įkvėpė tyrėjus pradėti projektą, kuris padėtų suprasti, kaip galima išauginti įžymius mokslininkus, inžinierius ir verslininkus, pasakoja Nature.

Batesas tapo Stanley'io tyrimo, – vykdomo jau 45 metus ir kuris yra ilgiausiai vykstantis tokio tipo tyrimas, – „nuliniu studentu“. SMPY mokslininkai ieško jaunesnių nei 13 metų išskirtinai gabių vaikų ir seka jų raidą visą gyvenimą. Eksperimente dalyvavo daugiau nei 5000 žmonių, tapo daugiau nei keturių šimtų mokslinių darbų ir knygų pagrindu ir suteikė svarbius duomenis apie tai, kaip reikia rasti ir vystyti mokslo, technologijų inžinerijos ir matematikos talentus – šios disciplinos JAV ugdymo sistemoje vadinamos bendru akronimu STEM.

SMPY rezultatai ne visai sutampa su idėja, kad sėkmė visų pirma priklauso nuo praktikos ir aukštumų gali pasiekti visi, jei tik pakankamai stengsis. Kaip rašo Nature, projekto dalyvių pavyzdys rodo, kiek talentingų ir išskirtinių asmenybių, gavusių atitinkamą palaikymą, įtaka visuomenėje viršija likusiųjų įtaką. „Vaikai, kurių stojamojo egzamino į universitetą rezultatai buvo tarp 1% geriausių, dažniausiai tampa žymiais mokslininkais, top menedžeriais iš Fortune 500 sąrašo, federaliniais teisėjais, senatoriais ir milijardieriais“, – komentuoja vienas iš SMPY tyrėjų Jonathan Wai.

Remiantis SMPY statistika, aukšti kognityviniai gabumai, pasireiškę ankstyvame amžiuje, daro didesnę įtaką būsimiems pasiekimams, nei aplinkos faktoriai, tarkime, socialinis ekonominis statusas. Būtent todėl mokslininkai primygtinai tvirtina, kad būtina ugdyti ir padėti talentingiems mokiniams nuo vaikystės. Pasak tyrėjų, anksčiau naudoti ypatingų sugebėjimų išaiškinimo būdai – tarkime, atranka pagal IQ testo rezultatus – pasirodė neadekvatūs. Štai kelios bendros išvados apie tai, kas išties padeda įvertinti ir vystyti vaiko gabumus.

Tuo pačiu mokslininkai skatina vaikams neklijuoti etikečių „apdovanotas“, „talentingas“ ir panašiai. „Geri testų rezultatai rodo, kad žmogus turi gabumų ir jie tam tikru metu sutapo su šiuo konkrečiu testu, – dėsto psichologė iš Kanados Dona Mathews. – Blogas rezultatas faktiškai nerodo nieko“. Mokinio rezultatus gali paveikti įvairiausi faktoriai, įskaitant kultūrinį foną ir psichologinę būseną tikrinimo metu, ypač, jei nuo to daug priklauso. Be to, vertinant vaikus pagal būsimą jų sėkmę, tai gali neigiamai paveikti jų motyvaciją. Kad to nenutiktų, psichologai rekomenduoja įdiegti vaikui idėją, kad jo protas ir talentas – tik pradinis taškas, instrumentas, leidžiantis mesti ir priimti intelektualinius iššūkius. Tuo pačiu tėvams ir dėstytojams derėtų suprasti, kad patys savaime išskirtiniai gabumai sėkmės negarantuoja: talentingiems vaikams, kaip ir prastai besimokantiems, reikia pagalbos.

Ира Соломонова
slon.ru

Komentarai ()