Kaip kuriama dirbtinė mėsa, kada ji pakeis tradicinę kiaulieną ir kiek tai kainuos pirkėjui? (Video) (8)
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl temos aktualumo, technologijų potencialo ir investuotojų dosnumo, mėsos kultivavimo rinkoje dabar veikia nemažai naujų kompanijų. 2015 m. atsiradusi minėtoji Memphis Meats, jau kitais metais pasiūlė iš ląstelių išaugintus mėsos produktus, ir iki šiol pritraukė $22 mln investicijų, įskaitant rugpjūtį gautus $17 mln.
Hampton Creek rinkoje seniau – nuo 2011 metų. Tai vienintelis Silicio slėnio „produktų vienaragis“ (verslas, kurio vertė viršija $1 mlrd). Kompanija veiklą pradėjo nuo visų labai giriamo augalinio majonezo gamybos, o taip pat padažų, sausainių ir tešlos, pagamintų be gyvūninių žaliavų. 2013 metais Hampton Creek sukūrė augalinį kiaušinį – be vištos, iš 11 augalų ingredientų. Hampton Creek gaminami augaliniai tradicinių produktų pakaitalai parduodami tūkstančiuose Amerikos mokyklų, šimtuose universitetų ir kitosų įstaigų. Kompanija mėsos ėmėsi tik šiemet: įsigijo du šios srities patentus ir paskelbė savo produktą rinkai patieksianti jau 2018 metais. Ar tai įvyks iš tiesų, neaišku: praėjus mėnesiui po pareiškimo, atsistatydino visa Hampton Creek direktorių taryba (išskyrus savininką) – toks buvo ginčų, teismo ieškinių ir skandalų metų kompanijoje rezultatas.
Prieš keturis metus kultivuojamos mėsos pirmeivis Markas Postas taip pat įkūrė nuosavą verslą – kompaniją MosaMeat, kuri kilo tiesiai iš mokslininko laboratorijos Mastrichto universitete Nyderlanduose ir kol kas specializuojasi tik jautienos gamyboje. Taip pat yra Izraelio startuolis SuperMeat, kuris viščiuko mėsą žada kultivuoti už sutelktinio finansavimo pinigus, Finless Foods, auginanti žuvų mėsą, Modern Meadow, laboratorijoje auginanti odą, o taip pat daugybė kitų kompanijų, gaminančių gyvulinės kilmės produktų augalines alternatyvas, – jautieną, vištieną, pieną ir netgi krevetes. Pranešama, kad mėsos auginimu iš gyvūnų ląstelių vykdo ir eksperimentinės veterinarijos MTI Maskvoje.
Ar tai skanu?
Tie keli žmonės, ragavusieji pirmąjį laboratorinį mėsainį 2013 metais, savo pojūčius aprašė skirtingai. Kai kas sakė, kad kotletas „primena mėsą, bet ne toks sotus“, kai kam stigo riebumo ir minkštumo, o kai kam skonis, konsistencija ir kitos charakteristikos visiškai atitiko tradicinio produkto savybes.
Remiantis Memphis Meats ataskaita, pernai jų pristatytas mėsos kukulis, kepamas keptuvėje skleidė visiškai mėsišką kvapą, ir buvo „mėsos kukulio skonio“
.
Tą patį – kad kultivuotos viščiuko mėsos skonis panašius į paprasto – pranešė apie produktą, išbandytą 2017 metų pavasarį. Antiena gi paliko ryškesnį įspūdį – degustatoriai apibūdino ją kaip minkštą, sultingą, turtingo skonio ir su „idealia traškia plutele“.
Bendrai tų nedaugelio ragavusiųjų laboratorinę mėsą, tonas gan santūrus. Iš visko sprendžiant, tokių produktų skonines ir fizines savybes tokių produktų charakteristikas galima būtų pagerinti, tačiau aštrios kritikos ir atstūmimo jie nesulaukia – mėsos pakaitalai išties panašūs į mėsą.
Kiek kainuoja?
2013 metai pagamintas mėsainis su dirbtinės mėsos kotletu buvo ne tik pirmasis, bet ir brangiausias: jis kainavo £200 000 (apie $330 000). Šios sumos šaltinis iš pradžių buvo laikomas paslaptyje, tačiau paskui paaiškėjo, kad pinigus skyrė vienas iš Google įkūrėjų Sergey Brin. Svaras (0,45 kg) tokios mėsos kainuotų $1,2 mln.
Vos per porą metų pasak technologijos autoriaus Marko Posto, tokio kotleto mėsainiui gamyba dramatiškai atpigo – iki $11,5. Tad, Petri lėkštelėje išaugintos jautienos svaras turėtų kainuoti $36. Tačiau San Francisko kompanijos Memphis Meats atstovas 2016 metais pripažino, kad faktiškai jų atveju technologija kol kas gerokai brangesnė – apie $18 tūkstančių už svarą jautienos ir $9000 už svarą vištienos. Tai siaubingai brangu: JAV svaras vištienos ar jautienos filė kainuoja kiek daugiau nei $3. Netgi $11 – dvigubai brangiau už visą bigmaką McDonald’s JAV ir kone penkis kartus brangesnis už tokį patį mėsainį Rusijoje. Žinoma, tam tikra vartotojų dalis sutiks mokėti už etiškumą ir „žalumą“, lygiai taip, kaip dabar daugelis daro su „organišku“ maistu. Bet taikantis ne tik į aukštesnįjį, bet ir į masinį segmentą, dirbtinės mėsos gamintojams teks pasistengti ją gerokai atpiginti.
Kada?
Kultivuojamos mėsos gamintojai ir investuotojai sutartinai teigia, kad ateitis priklauso būtent jų produktui. Virgin korporacijos įkūrėjas Richardas Bransonas tiki, kad tokia ateitis įvyks po 30 metų – tada „mums nebereikės žudyti gyvūnų“, visa mėsa parduotuvėse ir restoranuose bus pagaminta be smurto arba bus augalinės kilmės ir tuo pačiu „bus ne prastesnio skonio ir gerokai naudingesnė“. Mėsos in vitro krikštatėvis Markas Postas ir Memphis Meats vadovė Uma Valeti mano, kad tai nutiks po 20 metų, o pardavimų pradžios galima laukti jau po trijų ar keturių metų. Hampton Creek ir Finless Foods savo produktus patiekti rinkai planuoja dar greičiau: pirmi nori pradėti pardavinėti paukštieną jau 2018 metų antroje pusėje, antri – pradėti tiekti tuną 2019-ųjų gale.
┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴┬┴
Kuo daugiau sužinome apie laboratorijose gaminamą mėsą, tuo lengviau įsivaizduoti futuristinį paveikslą. Nusprendę, ko norėsime rytoj pietums, iš šaldiklio ištrauksime specialius konteinerius, kuriuose, specialioje terpėje augs maisto porcijos. Arba nusiųsime užsakymą į parduotuvę-laboratoriją, kur bus galima norimai datai užsakyti konkrečiam klientui pagamintą reikiamą kiekį jautienos išpjovos ar faršo mėsainiams. Galima eiti dar toliau: visai įmanoma, kad pasinaudodami technologijomis, galėsime paragauti mėsos, kurios auti kitais būdais neįmanoma, – pavyzdžiui, egzotiškų ar išnykusių gyvūnų, kurių DNR išliko žemėje ar muziejuose, mėsos. Dešrelės iš raganosio? Ragu iš mamuto? Teoriškai, tokios mėsos gamyba neturėtų būti daug sudėtingesnė už kiaulienos ar jautienos.Dirbtinės mėsos gamintojai įsitikinę, kad skonio, konsistencijos ir prieinamumo problemų sprendimas – ne už kalnų. Viena iš sunkiausiai įveikiamų šios sferos kliūčių tikriausiai bus visuomenės nuomonė. Laboratorijose auginamą mėsą jau vadina „frankenmėsa“ ir „šmėsa“. 2012 metais Didžiojoje Britanijoje atliktoje apklausoje, dauguma dalyvių, 62%, pareiškė, kad neragautų dirbtinės mėsos. Amerikiečiai pasirodė dar ortodoksiškesni: vos 20% pasakė, kad neprieštarautų tokiam maistui. Visa tai buvo prieš pasirodant dirbtiniams jautienos kotletams ir mėsos kukuliams, o apie jų gamybos technologijas aprašant šimtuose straipsnių ir dešimtyse televizijos ir radijo laidų. Panašu, visuomenės nuomonė jau ima keistis: 2017 metų pavasarį JAV atliktoje apklausoje, jau 65% respondentų būtų sutikę kultivuotai mėsai suteikti šansą.
I. Solomonova
World Press skyriaus redaktorė
republic.ru