„Didelėms žmonių grupėms išsivysčiusiose šalyse leisti mirti nuo covido prilygsta pulti į ataką ir patirti didelius nuostolius, likus porai dienų iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos.“

Vis populiaresnė idėja, kad galima apsaugoti pažeidžiamas gyventojų grupes, o likę greitai persirgs ir įgis kolektyvinį imunitetą. Tai – utopija. Tokią strategiją diktuoja vien noras susigrąžinti ikicovidinio gyvenimo patogumus, nesusimąstant apie ilgalaikes pasekmes. Ši strategija jokiais moksliniais duomenimis nepagrįsta.

Kaip praneša Business Insider, D. Trumpo administracija entuziastingai priėmė Great Barringtono deklaraciją – spalio 4 dieną Amerikos ekonominių tyrimų centre (AIER) sudarytą ir pasirašytą dokumentą. Deklaracijos autoriai – Harvardo universiteto medicinos profesorius Martinas Kulldorffas, Oxfordo universiteto profesorė Sunetra Gupta ir Stanfordo medicinos mokyklos profesorius Jay Bhattacharya.

Dabar į 32 kalbas išverstą dokumentą pasirašė daugiau nei pusė milijono „nerimaujančių piliečių“ ir 40 tūkstančių mokslininkų ir medikų (tarp kurių ir tokie „ekspertai“, kaip Dr. Person Fakename ir Dr. Johnny Bananas). Tarp pasirašiusiųjų – keletas homeopatų ir žmogus, savo vardu pasirinkęs pirmą dainos „Macarena“ eilutę.

Po kelių valandų nuo paskelbimo, deklaracija sulaukė neproporcingos savo mokslinei vertei politinės ir ideologinės reakcijos The Guardian straipsnyje tvirtina Oxfordo profesorė Trish Greenhalgh, Londono Higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorius Martin McKee ir prancūzė epidemiologė Michelle Kelly-Irving. Grotažymė #signupstartliving pateko į Twitter populiariausių tendencijų sąrašą, o teksto autorius priėmė JAV Sveikatos apsaugos ir socialinių tarnybų sekretorius Alex Azar ir neseniai Trumpo patarėju sveikatos apsaugos klausimais paskirtas Scott Atlas. Pastarasis spalio 8 dieną tviteryje parašė: „Panašu, geriausi pasaulio mokslininkai palaiko Donaldo Trumpo covid politiką“.

Business Insider straipsnyje teigiama, kad tai, kas parašyta deklaracijoje, didžia dalimi sutampa su Trumpo koronaviruso politika. Jokių visuotinių karantinų – tik „kryptinga apsauga“ (Focused Protection): minimaliai rizikuojantiems leisti gyventi normaliai, natūraliai persirgti ir įgyti imunitetą virusui, tuo pat metu apsaugant esančius rizikos grupėje.

Daugelis deklaracijoje minimų visuotinio karantino problemų akivaizdžios: mažesnis vaikų vakcinacijos lygis, širdies kraujagyslių ligų blogesnė eiga, psichikos sutrikimų gausėjimas ir taip toliau. Jų niekas neneigia. Tačiau vis daugiau sveikatos apsaugos sferos darbuotojų aktyviai pasisako prieš pagrindinę deklaracijos idėją – kolektyvino imuniteto sukūrimą, –vadindami ją „neetiška“, „trumparegiška“, „mirtinai pavojinga“, „neteisingai suprasta“ ir prikiša autoriams nepakankamą jų kvalifikaciją.

Amerikos infekcinių susirgimų draugija (The Infectious Diseases Society of America), jungianti daugiau, nei 12 tūkstančių užkrečiamųjų ligų specialistų iš visos šalies, spalio 14 dieną išleido oficialų pareiškimą, kuriame Great Barringtono deklaraciją pavadino „netinkama, neatsakinga ir nemokšiška“. Visuotinio karantino atsisakymą jie laiko nesaugia priemone tol, kol susirgimų skaičius nesumažėjo iki pavyzdžiui, Pietų Korėjos lygio (toks rezultatas ten pasiektas testavimu, kontaktų sekimu ir distancija). Paleisti viską pasroviui – beprecedentė visuomenės sveikatos sferos strategija. Be to, menkai tikėtina, kad ji bus efektyvi prieš virusą (pažymėtinas Švedijos pavyzdys).

The Lancet žurnale spalio 15 dieną pasirodė mokslininkų laiškas, kuriuo raginama atsisakyti kolektyvinio imuniteto prieš COVID-19 išvystymo idėjos ir pasirašyti John Snow memorandumą. Tarp laiško autorių – Harvardo epidemiologas William Hanage, Marc Lipsitch ir kiti sveikatos apsaugos sferos profesionalai. Dokumentą jau pasirašė daugiau nei 2000 mokslininkų.

„Grupinis imunitetas pasiekiamas, kai žmonės saugomi nuo viruso, o ne sukeliama užsikrėtimo grėsmė. Niekada visuomenės sveikatos apsaugos istorijoje kolektyvinis imunitetas nebuvo naudojamas kaip reagavimo į ligos protrūkius strategija, nekalbant jau apie pandemiją“, – pareiškė PSO vadovas https://en.wikipedia.org/wiki/Tedros_Adhanom">Tedros Adhanom Ghebreyesus. Pačia deklaracijoje dėstomą kolektyvino imuniteto idėją jis pavadino „neetiška“.

Grupinio imuniteto sukūrimas be vakcinos yra „tikrų skerdynių garantija“, – taip šią idėją įvertino Yale'io visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologas Gregg Gonsalves. Anksčiau jis prilygino ją „sergančių bandos gyvūnų brokavimui“. Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto direktoriaus Anthony Fauci nuomone, „mirtingumas bus milžiniškas – tai visiškai nepriimtina“. Britanijos Medicinos mokslų akademijos prezidentas, kruopščiai išnagrinėjęs deklaraciją, jos autorių idėjas pavadino „neetiškomis ir neįgyvendinamomis“.

Lig šiol covid-19 nusinešė daugiau nei 225 000 amerikiečių gyvybes, koronavirusu užsikrėtė 8,3 mln. žmonių – mažiau nei 3% visų šalies gyventojų. Business Insider žurnalisto skaičiavimais, kad priartėtų prie deklaracijos autorių siekiamo grupinio imuniteto, Amerikai reikėtų dar daugiau nei 150 mln. susirgusiųjų. Pagal šią prognozę, noras tai pasiekti iki 2023 metų vasario, atsieitų 640 000 mirčių nuo šios infekcijos, kurių būtų buvę galima išvengti. „Būtent dėl to ir neskelbiame: lai visi užsikrečia ir viskas bus tvarkoje. Mes prieš tai, ši idėja bloga“, –sakė Fauci dar rugpjūtį.

Idėja, kad grupinis imunitetas rasis, užsikrėtus jau 10–20% gyventojų – nesąmonė, atsakingai tvirtina Washingtono universiteto gydytojas Christopher J.L. Murray, kurio epidemiologinis modelis pavasarį dažnai naudotas Baltųjų Rūmų spaudos konferencijose. Rugsėjį, paprašius The New York Times, trys epidemiologų komandos suskaičiavo užsikrėtusiųjų procentą šalyje – jų išvados prieštarauja įtakinguose ratuose aktyviai platinamai teorijai, neva JAV kolektyvinis imunitetas jau yra, ar bent jau nedaug trūksta.

Dabar regime antrą covido bangą, o žmonės pavargo.jiems norisi tikėti stebuklu. Todėl vis populiaresnė idėja, kad įmanoma apsaugoti pažeidžiamas grupes, o likę greitai persirgs ir susikurs kolektyvinį imunitetą. Tai – utopija. Šią strategiją diktuoja vien noras susigrąžinti ikicovidinio gyvenimo patogumus, nesusimąstant apie ilgalaikes pasekmes. Šios strategijos neremia jokie moksliniai duomenys. Kol kas viskas rodo, kad iki vakcinos atsiradimo mums be apribojimų su virusu susigyventi nepavyks. Kodėl?

Visų pirma, neįmanoma apsaugoti vien pažeidžiamų grupių. Iliuzija, kad tai iš viso įmanoma, juk daugelyje šalių skirtingos kartos gyvena drauge. Ir jų izoliuoti atskirai neįmanoma. Antra, jauni, tačiau turintys viršsvorį, aukštesnį kraujospūdį, sergantys diabetu, ir t.t. taip pat patenka į rizikos grupę – jiems ką, irgi reikia uždrausti kelti koją iš namų? Tai truputį nežmogiška?

 

Iliuzija ir tai, kad jauni ir sveiki serga lengvai. Jie, tegul ir rečiau, taip pat patenka į reanimaciją ir taip pat miršta. Viena iš vyresnių žmonių sunkesnę ligos eigą turinčių paaiškinti hipotezių yra susijusi su vadinamuoju imunologiniu amžiumi. Kalbant paprastai, senesnių žmonių T-ląstelės sukaupia daug „atsiminimų“, todėl į SARS-CoV-2 reaguoja neadekvačiai, galvodamos, kad susitiko seną priešą, o jis – naujas. Taip nutinka ir jauniems.

Iliuzija ir tai, kad galėsime suskurti grupinį imunitetą su tuščiomis ligoninėmis. Jei viską leisime pasroviui, vėl bus užkimštos reanimacijos – ne tik senais, bet ir jaunais ligoniais. Mes tiesiog pakišame žmones su imuninės sistemos veikimo ypatybėmis po labai stipriu smūgiu. Grubiai tariant, tai sąmoninga žmogžudystė.

Be to, vis daugiau abejonių dėl susidarančio imuniteto trukmės. Kol kas patvirtintų pakartotinio užsikrėtimo atvejų nedaug, tačiau antikūnų titro mažėjimas, dinamika, byloja, kad imunitetas nelabai atsparus. Tai reiškia, kad nesant apribojimų, viskas taip ir tęsis, kol atsiras vakcina: bangos kils, augs, o persirgę žmonės – pasigaus virusą ir užkrės dar neužsikrėtusius. Gali būti, kad antrą kartą ligos eiga bus lengvesnė, tačiau žmonės vis viena užkrės kitus ir sukels vis naujus protrūkius.

Paradoksalu, kad visuotinio karantino priešininkai nurodo jo pragaištingumą ekonomikai. Tačiau laikantis paprasčiausių priemonių, tokių, kaip socialinė distancija, kaukių nešiojimas, laikinas nesilankymas masiniuose renginiuose, verslų uždaryti ir visuotinio karantino įvesti nereikės. Iš tiesų, santykinai minkštomis priemonėmis, kaip Vokietijoje, galima sulaikyti epidemiją. O visuotinis karantinas būtent ir yra bet kokių priemonių nebuvimo pasekmė.

Irina Jakutenko, molekulinė biologė, mokslo žurnalistė, Telegram kanalo „Nelaisvieji mūrininkai“ autorė

Remiantis birželio tyrimais, saviizoliacija ir kiti pandemijos metu įvesti apribojimai užkirto kelią maždaug 60 milijonų naujų susirgimų JAV ir 285 milijonų – Kinijoje. Europoje visuotinis karantinas išgelbėjo ~3,1 mln. gyvybių 11 Europos šalių (čia įskaitoma ir maždaug 500 tūkstančių Didžiojoje Britanijoje). ICL epidemiologai suskaičiavo, kad dėl griežtų priemonių užsikrėtimo rodikliai vidutiniškai sumažėjo 82%.

Deklaracijos kritikai taip pat reiškia pretenzijas jos autorių mokslinei kvalifikacijai. Pagrindinė – nė vienas iš trijų prestižinių universitetų profesorių nėra buvęs publikuotas recenzuojamame moksliniame žurnale koronaviruso tema. Beje, patikslinsime, kad Jay Bhattacharya buvo išankstinio straipsnio apie antikūnų testavimą bendraautoriumi. Įdomų to niuansą atskleidė BuzzFeed News – žurnalistai tvirtina, kad kad mokslininko žmona savanorius rinko, melagingai skelbdama, kad „FDA patvirtintas“ testas nustatys, ar atsirado imunitetas nuo covid-19, ir ar jie galės „be baimės grįžti į darbą“.

Irina Jakutenko primena, kad vienas iš deklaracijos autorių, epidemiologė Sunetra Gupta, garsėja kaip nuosekli plačių ribojančių priemonių strategijos, neigiamai veikiančios skurdžiausių šalių ekonomikas, priešininkė. Dar Kovo mėnesį ji su kolegomis publikavo (išankstinis straipsnis) matematinį modelį, pagal kurį jau apie 70% žmonių šia koronoviruso infekcija jau persirgo, todėl visuotinis karantinas nereikalingas, nes „bandos imunitetas“ praktiškai pasiektas. Vėliau paaiškėjo, koks tolimas toks modelis nuo tikrovės (netgi Stokholme antikūnai rasti mažiau nei pas 12% gyventojų), tačiau Gupta savo įsitikinimų nepakeitė. Tai rodo, kad mokslinis būdas jai nėra toks svarbus, kaip politinės įžvalgos.

Business Insider pažymi, kad deklaracijos autorių skelbiamas kategoriškas skirstymas yra klaidingas: pandemijos kontrolė nėra pasirinkimas tik tarp visiškų uždarymų ir grupinio imuniteto sukūrimo. Šalys, sėkmingiau nei JAV susitvarkančios su virusu (Pietų Korėja ar Naujoji Zelandija) nesiėmė nė vienos iš šių strategijų: jų sveikatos apsaugos organai atliko tetsus, sekė kontaktus, dalinosi informacija su piliečiais, ir tai padėjo minimizuoti žalą.

Visuomenės sveikatos apsaugos ekspertas Ezekiel J. Emanuel laiške žurnalo JAMA redakcijai, tvirtina, kad JAV nesugebėjo suderinti nei testavimo sistemos, nei sekimo sistemos – būtent todėl reakcija į virusą Amerikoje buvo ne tokia efektyvi, akip kitose išsivysčiusiose šalyse. „Infecijai plinant labai lėtai, mokyklos ir verslai gali veikti, – mes to taip ir nepasiekėme“, – pranešė ekspertas Business Insider.

Bloomberg rašančio George Mason universiteto ekonomikos profesoriaus Tylerio Coweno nuomone, Great Barringtono deklaracija atrodo gan „viliojamai“.

Sukurta libertariškame tyrimų centre, ji stengiasi užtikrinti maksimalią tiek komercijos, tiek ir paprastų žmonių kasdienės veiklos laisvę. Tačiau netgi laisvė nėra gėris pats savaime. Deklaracijos autoriai neatsižvelgia į svarbų veiksnį: iki kitų metų vidurio, o gal ir anksčiau, pasaulis bus labiau pasirengęs kovai su covid-19. Atsiras vakcinos ir vaistai, kurie pagerins situaciją, taigi, dabar būtų prasminga visiems imtis maksimalaus saugumo, perkelti užsikrėtimo riziką į ateitį. Dabar didelėms žmonių grupėms išsivysčiusiose šalyse leisti mirti nuo covid-19 yra tas pats, kas pulti į ataką ir patirti didelius nuostolius, likus porai dienų iki Pirmojo pasailinio karo pabaigos.

Kolektyvinio imuniteto pasiekimo strategiją The Guardian straipsnio autoriai vienareikšmiškai laiko marginalia. „Šiuo klausimu nėra jokio mokslinio nesutarimo, nes pati ši idėja yra antimoksliėn, nėra jokių jos naudos covid-19 atveju mokslinių įrodymų. Beje, politiniai ir ekonominiai interesai, kuriais vadovaujasi deklaracijos autoriai, nėra tokie vienareikšmiai“. Jie pripažįsta, kad Amerikos ekonominių tyrimo instituto ryšiai su Great Barringtono deklaracijos autoriais nėra aiškūs, tačiau pats institutas jau ne kartą finansavo ginčytinus tyrimus (pavyzdžiui, apie klimato kaitą).

„Artėjant svarbiausiems Vakarų demokratijos istorijoje JAV prezidento rinkimams, spaudos jau pakrikštytais „lokdauno referendumu“, privalome paklausti savęs, kas ir kokiu tikslu finansavo šį politinį šou. Geriau surenkime debatus šia tema“, – siūlo mokslininkai.

republic.ru

Komentarai (6)