Garsieji Vietnamo karo Vietkongo tuneliai, varę į neviltį amerikiečių karius – kad įveiktų priešus, JAV kariai patys tapo „tunelių žiurkėmis“ (Foto, Video) ()
Vietkongo slapti tuneliai varė į neviltį JAV karius, todėl jie rado tam priešnuodį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Siekdami kovoti su geriau aprūpintomis Amerikos ir Pietų Vietnamo pajėgomis Vietnamo karo metu, komunistų partizanų būriai, žinomi kaip Vietkongas, iškasė dešimtis tūkstančių kilometrų tunelių, įskaitant platų tinklą, veikiantį po Cu Chi rajonu į šiaurės vakarus nuo Saigono.
Kareiviai naudodavo šiuos požeminius kelius gyventi, komunikuoti, gabenti atsargas, ruošti spąstus ir surengti netikėtus išpuolius, po kurių jie galėjo dingti po žeme.
Siekdamos kovoti su šia partizanine taktika, JAV ir Pietų Vietnamo pajėgos mokė kareivius, vadinamus „tunelių žiurkėmis“, naviguoti tuneliuose, kad aptiktų spąstus ir priešo karių lokacijas. Dabar Vietnamo karo memorialinio parko Ho Ši Mino mieste (buvusiame Saigone) dalis, Cu Chi tuneliai tapo populiari turistų traukos vieta.
Cu Chi tunelių atsiradimas
Komunistų pajėgos tunelių tinklą po Pietų Vietnamo džiunglių reljefu pradėjo kasti 1940-ųjų pabaigoje, per savo nepriklausomybės karą nuo Prancūzijos kolonijinės valdžios. Tuneliai dažnai buvo kasami rankomis, tik po truputį.
1960-ųjų pradžioje kai JAV dar labiau padidino karinį buvimą Vietname remdama nekomunistinį režimą Pietų Vietname, Šiaurės Vietnamo ir Vietkongo kariuomenė (kaip buvo žinomi komunistų šalininkai Pietų Vietname) palaipsniui išplėtė tunelius.
Piko metu per Vietnamo karą Cu Chi rajono tunelių tinklas sujungė Vietkongo paramos bazes maždaug 250 kilometrų atstumu nuo Saigono pakraščio iki pat Kambodžos sienos.
Kadangi Jungtinės Valstijos labai rėmėsi bombardavimais iš oro, Šiaurės Vietnamo ir Vietkongo kariuomenės karinės pajėgos leidosi į pogrindį, kad išliktų ir tęstų partizanų taktiką prieš daug geriau aprūpintą priešą.
Smarkiai subombarduotose vietovėse žmonės didžiąją gyvenimo dalį praleido po žeme, o Cu Chi tuneliuose išaugo ištisi požeminiai kaimai, kuriuose buvo gyvenamosios patalpos, virtuvės, ginklų gamyklos, ligoninės ir bombų saugyklos. Kai kuriuose rajonuose buvo net dideli teatrai ir muzikos salės.
JAV atsakas Vietkongo tuneliams
Be požeminės pastogės, Cu Chi tuneliai vaidino svarbų vaidmenį kovinių operacijų metu, įskaitant komunistų išpuoliams prieš netoliese esantį Saigoną. Tuneliuose tykantys Vietkongo kareiviai JAV ir Pietų Vietnamo pėstininkams pastatė daugybę apgaulingų spąstų: laidai, kurie nutraukti detonuoja granatas, ar apverčia dėžes su skorpionais ar nuodingomis gyvatėmis.
Siekdamos kovoti su šia partizanų taktika, JAV pajėgos ir jų sąjungininkai Australija, Naujoji Zelandija ir Pietų Vietnamas ilgainiui išmokė kai kuriuos savo karius veikti kaip „tunelių žiurkes“.
Šie kareiviai (paprastai nedidelio ūgio) valandų valandas praleisdavo ankštuose, tamsiuose tuneliuose, kad aptiktų spąstus ir ieškotų priešų karių pozicijas.
Tęsinys kitame puslapyje:
Paprastai „tunelio žiurkė“ buvo aprūpinta tik standartiniu M1911 pistoletu arba revolveriu M1917, durtuvu, žibintuvėliu ir sprogmenimis.
„Tunelių žiurkės“ paprastai buvo mažesnio ūgio (165 cm) vyrai, sugebėję patogiai manevruoti siauruose tuneliuose. JAV „tunelių žiurkės“ buvo beveik išimtinai europiečių ar ispanų kilmės kariai, iš kurių daugelis buvo Puerto Riko ar Meksikos amerikiečiai.
Bandymai sunaikinti tunelius
1966 m. sausio mėn. maždaug 8000 JAV ir Australijos karių bandė nušluoti Cu Chi rajoną vykdydami plataus masto atakų programą, pavadintą operacija „Crimp“.
„B-52“ bombonešiams numetus didelį kiekį sprogmenų ant džiunglių regiono, kariuomenė ieškojo priešo veiklos, tačiau iš esmės nesėkmingai, nes dauguma komunistų pajėgų dingo požeminių tunelių tinkle.
Po metų, išgirdę pranešimus apie ten esantį priešo tunelių tinklą, maždaug 30 000 amerikiečių karių pradėjo operaciją „Cedar Falls“, kurios metu atakavo komunistų tvirtovę Binh Duong provincijoje į šiaurę nuo Saigono netoli Kambodžos sienos (vietovės, vadinamos geležiniu trikampiu).
Po bombardavimo išpuolių ir ryžių laukų bei aplinkinių džiunglių zonų defoliacijos galingais herbicidais, JAV tankai ir buldozeriai nušlavė tunelius, išvarydami kelis tūkstančius gyventojų, kurių dauguma buvo civiliai pabėgėliai.
Šiaurės Vietnamo ir Vietkongo kariuomenė per kelis mėnesius po išpuolio grįžo atgal, o 1968 m. pradžioje tunelius naudojo kaip tvirtovę užpuolant Saigoną per Tet puolimą.
Turizmas
Teigiama, kad Vietnamo karo metu ginant Cu Chi tunelius žuvo mažiausiai 45 000 vietnamiečių vyrų ir moterų. Po Saigono žlugimo 1975 m. Vietnamo vyriausybė išsaugojo Cu Chi tunelius ir įtraukė juos į karo memorialinių parkų tinklą visoje šalyje.
Turistai Vietname dabar gali prašliaužti pro kai kurias saugesnes tunelių zonas, apžiūrėti komandų centrus ir apgaulingus spąstus, šaudyti šautuvu AK-47 šaudymo poligone ir net paragauti patiekalą iš tipinių maisto produktų, kuriuos būtų valgę tuneliuose gyvenantys kariai.
