Antra jaunystė

Dabar kinams trūksta nešvariausio iškastinio kuro – akmens anglių. O šis kuras dėl astronominių dujų kainų, galima sakyti, išgyvena antrą jaunystę. Du trečdaliai KLR elektros gaminama, deginant anglis. Jų paklausą, be dujų pabrangimo , padidino ir labai karšta vasara. Situaciją apsunkina pustuštės saugyklos. Šešių pagrindinių energetikos kompanijų anglių atsargos dabar beveik trečdaliu (31,5%) mažesnės nei pernai – mažiausios nuo 2017 metų.

Nors Kinija išgauna maždaug pusę planetos anglies, šaliai jų vis viena nepakanka. Šiluminės energijos gamyba 2021 metų rugpjūtį, lyginant su pernykščiu, išaugo 14%, o metinė anglies gavyba — 6%. Nuo birželio pradžios anglies importas padidėjo daugiau nei 20%. Daugiausiai anglies Kinijai daug metų tiekė Australija, tačiau pernai Pekino ir Kanberos santykiai staigiai pašlijo. Vargu ar jie susitvarkys artimiausioje ateityje — po to, kai Australija pasirašė trišalio saugumo sutartį su JAV ir Britanija [AUKUS], nukreiptą, visų pirma, prieš Kiniją.

Pekinui teko skubiai ieškoti naujų tiekėjų. Pavyzdžiui, Pietų Afrikoje kinai šiais metais nupirko 4,4 mln. tonų anglių. Palyginimui: 2015−2020 metais į KLR nepateko nei viena tona anglies iš PAR. Šiais metai padvigubėjo ir anglies importas iš Rusijos, tačiau labiausiai — 7(!) kartus padidėjo tiekimas iš JAV.

Dabar, taip staigiai augant anglies paklausai ir kainai, atrodytų, pats metas staigiai didinti gavybą, tačiau papildomos anglies išgauti nėra kam, neužtenka darbininkų.

2021 metų pradžioje padidinęs anglies gavybą, Pekinas netikėtai nutarė tapti pirmaujančiu kovotoju su klimato kaita. Si Dzinpingo pažadas 2060 metais pasiekti nulines anglies dvideginio emisijas, buvo sutiktas visuotiniu pritarimu. Tas nekeista, nes be Kinijos, dar visai neseniai teršusios planetą stipriau, nei JAV ir kitos išsivysčiusios šalys drauge, su globaliu atšilimu planetai susitvarkyti nepavyks.

Nepaisant Si ir kitų kinų valdžios atstovų pažadų, deginamos anglys tebelieka pagrindiniu KLR elektros energijos gavimo būdu – nuo 2000 iki 2020 metų jos gamyba išaugo daugiau nei keturis kartus ir pernai pasiekė beveik 4600 teravatų. Lyginant su pernai, elektros paklausa 2021 metais auga beveik dvigubai sparčiau. Dar niekados KLR taip stipriai nepriklausė nuo anglies, kaip šią vasarą, kai ne kartą kilo anomalaus karščio bangos.

Kalbant apie anglį, galima prisiminti ir dar vieną neseną prezidento Si Dzinpingo pažadą — nustoti anglimi kūrenamas elektrines statyti užsienyje. Spręsti apie aukščiausio lygio Pekino pažadų išvalyti Kinijos dangų rimtumą sunku. Ypač dabar, kai šalį ištiko energijos krizė.

Viena vertus, negalima sakyti, kad kinai nieko nedaro. Galima prisiminti, pavyzdžiui, kad Kinijos Centrinis bankas paskelbė nuo spalio 1d. nutraukiantis naujų anglies projektų finansavimą, o taip pat provincijoms nuleidžiamus nurodymus mažinti ŠES dujų emisijas. Pekinas nuolat didina atsinaujinančių elektros šaltinių dalį šalies energijos balanse ir planuoja iki 2025 metų ją padidinti iki 20%.

Antra vertus, daugiau nei pusė provincijų pirmoje metų pusėje nesugebėjo išpildyti kenksmingų išlakų sumažinimo planų, dėl ko susilaukė rūsčios kritikos iš centro. Nacionalinė raidos ir reformų komisija (NDRC) dar rugpjūčio gale nurodė, kad 20 stambių miestų ir provincijų per likusį iki metų galo laiką sumažintų elektros vartojimą.

Nepaisant anglinių projektų finansavimo užsienyje, pačioje Kinijoje vyriausybė juos tęsia ir šachtininkai investicijų trūkumu — bent jau kol kas — nesiskundžia. Tereikia pasakyti, kad 2020 metais KLR daliai teko 53% visos planetoje sudegintos anglies. Pernai Kinijoje buvo pastatyta daugiau nei pusketvirto karto daugiau anglį naudojančių jėgainių ir kitų anglį naudojančių objektų, nei likusiame pasaulyje. Stulbina anglinių elektrinių statymo tempai: maždaug po vieną per savaitę. Ir čia kalba tik apie stambiausias elektrines.

Per pastaruosius šešis metus anglies šachtų Kinijoje sumažėjo dvigubai, tačiau pirmoje šių metų pusėje gavyba padidėjo 140 milijonų tonų.

Ką daryti?

Vakarai nerimastingai seka įvykius Kinijoje. Visai pagrįstai nuogąstaujama, kad energijos išteklių problemos Kinijoje sustiprins energijos krizę Europoje ir kituose regionuose.

Pavyzdžiui, Financial Times neabejoja, kad ES ir DB padėtis su dujomis pablogės, Kinijos vyriausybei įsakius valstybinėms įmonėms užtikrinti nepertraukiamą elektros išteklių tiekimą. Žiniasklaida cituoja premjerą Li Keqiang, pareiškusį, kad Kinija energijos ištekliais šią žiemą privalo apsirūpinti bet kokia kaina.

Vyriausybėje už energetika ir ekonomika užsiimantis vicepremjeras Han Zheng pasiruošė nurodymą visoms įmonėms negailėti pinigų ir pirkti energijos išteklius — visų pirma, anglį ir dujas — bet kokia kaina. Pabrėžiama, kad centrinė vyriausybė nepakęs elektros dingimo gyventojams.

Pekinui itin pavojinga ir nemalonu tai, kad elektros tiekimas sutriko pagrindinės šventės, KLR įkūrimo dienos, minimos spalio 1-osios išvakarėse. Viena vertus, „auksinė“, tai yra, nedarbo savaitė šiek tiek sumažins energijos sistemos apkrovą, tačiau iš kitos pusės, elektros tiekimo sutrikimai, kai šimtai milijonų kinų sėdi namuose, didina visuomenės nepasitenkinimą.

Kiek truks energijos krizė Kinijoje – neaišku. Dažniausiai girdima, kad baigsis ne anksčiau, nei 2022 metų pavasarį. Įsiaudrinusią visuomenę turėjo nuraminti valstybinė energijos kompanija State Grid. Ji pažadėjo, kad elektra bus tiekiama be pertrūkių, bet kinai tokiais pažadais netiki.

Baimindamasi nepasitenkinimo augimo, valdžia komunalininkams didinti elektros tarifus draudžia. Dėl to elektrinės nesuinteresuotos didinti gamybą, nes kiekviena sudeginta anglių tona jiems neša nemenkus nuostolius. Nieko keisto, kad rugpjūtį ir rugsėjį jos užsidarė remontui, tvirtindamos, kad rūpinasi jų saugumu. Daugelis iš veikiančių elektrinių veikia ne visu pajėgumu, nes kuo daugiau elektros jie gamins, tuo didesnius nuostolius patirs.

Dabar Pekinas, gali būti, baiminasi, kad dėl elektros tiekimo sutrikimų bus apkaltinta vyriausybė su jos perėjimu prie švarios energetikos. Kinijos lyderiai dabar tikriausiai gailisi paskubėję uždrausti bitkoinų ir kitų kriptovaliutų kasimą, nes neliko ką apkaltinti dėl energijos krizės.

Pekino kovos su energetikos problemomis arsenalas skurdokas. Galima, aišku, sušvelninti ar visai panaikinti draudimą pirkti anglis iš Australijos, tačiau taip kristi veidu į purvą Kinijoje itin nemėgstama.

Žinoma, vyriausybė gali apriboti anglies tiekimą fabrikams ir gamykloms, tačiau tai dar labiau sulėtintų ekonomikos atsistatymą, o to Pekinas visai nepageidauja.

Situacija sunki. Nenuostabu, kad centras kaltę bando perkelti provincijoms. KKP ruporas „Liaudies dienraštis“ dėl elektros tiekimo pertrūkių apkaltino vietinę valdžią — šiaip jau gan pagrįstai – priminęs, kad kenksmingų išlakų mažinimo ir elektros energijos ekonomijos užduotis ir skaičius vyriausybė iškėlė ne vakar, o jau beveik prieš šešerius metus.

Kaip bebūtų, kažkokie energijos krizės suvaldymui svarbūs sprendimai tikriausiai bus priimti lapkritį, 19-ojo šaukimo KLR KKP CK 6-ame plenume, pradėsiančiam pasirengimą Komunistų partijos suvažiavimui, numatytam 2022 metų gale. Šiame plenume Si Dzinpingas, tikriausiai turėtų oficialiai įforminti leidimą likti vadovaujančiuose partijos ir šalies postuose trečiajai kadencijai. Politologų manymu, esminis būsimo plenumo klausimas bus svarbiausių partijos pasiekimų per 100 jos istorijos metų, patikrinimas. Manytina, pažadas pasiekti nulines anglies dvideginio emisijas, kurias Si pakartojo neseniai vykusioje JTO Generalinėje asamblėjoje, KKP pasiekimų sąraše užims svarbią vietą. Todėl staigiai didinti anglies gavybą, bent jau atvirai, Pekinui bus neparanku, ir teks ieškoti kitų energijos krizės sprendimo būdų. Pavyzdžiui, padidinti dujų pirkimą iš Rusijos.

Komentarai (25)