Kinijos kariniai planuotojai dešimtmečius svarstė invaziją į Taivaną, oficialiai Kinijos Respubliką (ROC), tačiau tik valdant prezidentui Xi Jinpingui ekspertai nerimauja, kad tai gali tapti vis labiau tikėtina.

Taivanas, anksčiau vadintas Formosa (portugališkai „gražioji sala“), buvo paskutinis bastionas, atsilaikęs prieš pergalingą Mao Dzedongo komunistinę armiją po to, kai 1949 m. į rytinę salą atsitraukė nugalėtų nacionalistų Kuomintango kariuomenės likučiai.

Grėsmės imtis karinių veiksmų prieš savarankiškai valdomą salą išaugo tuo metu, kai kai kurios Taivano politinės partijos svarstė, ar paskelbti nepriklausomybę. Taivanas jau 50 metų neturi vietos Jungtinėse Tautose.

Prezidento Xi iškilimas, sutelkęs dėmesį į centralizuotą valdymą ir naują, profesionaliai valdomą, modernią kariuomenę, visame pasaulyje įjungė pavojaus varpus.

Kartu su aiškia Kinijos prezidento retorika, kad „Taivano nepriklausomybės separatizmas“ yra „rimčiausias paslėptas pavojus nacionaliniam atjaunėjimui“, pasaulinis dėmesys sutelktas į galimybę Kinijai panaudoti jėgą, kad užimtų salą. Agresyvus patruliavimas ir Kinijos oro pajėgų orlaivių skrydžiai virš Taivano oro erdvės padidino skubos jausmą, kad tai gali įvykti artimiausiu metu.

Tačiau kaip sunku būtų Kinijai sėkmingai įsiveržti į Taivaną?

Kalbant apie santykinį dydį ir galią, tai gali būti laikoma iš anksto nustatyta išvada, tačiau daugybė iššūkių, su kuriais susidurtų įsiveržusi jėga, būtų didžiuliai.

Invazijos pradžios fazė

Pirma, atstumas, kurį Kinijos invazinis laivynas turėtų įveikti, kol jis pasieks salą, yra bauginantis. Taivano sąsiauris yra 128 km siauriausioje vietoje tarp žemyninės Kinijos ir Taivano ir daug platesnis, jei reikia apsvarstyti įlaipinimo uostus, kuriuose susirinktų invazijos pajėgos.

Nors oro transportu ir didžiuliais lėktuvų parkais galima perkelti kelis tūkstančius karių ir juos aprūpinti, didžiulis karių skaičius ir didžiulis kiekis atsargų – šarvuočių, artilerijos, amunicijos, maisto, medicinos reikmenų ir degalų – sėkminga invazija gali būti tik jūra.

Reikėtų surinkti didžiulį laivyną; milžiniški įrangos kiekai turėtų būti sukrauti į šimtus laivų.

Šis labai apkrautas laivynas galėtų judėti tik lėtai ir būtų labai pažeidžiamas tolimojo nuotolio raketų ir oro atakų bei povandeninių laivų atakų.

Nepaisant didžiausių Kinijos karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų pastangų, invazinis laivynas, valandų valandas buvęs atvirame lauke, būtų masiškai apnuogintas, net nepasiekęs tokios padėties, kad galėtų pradėti ataką prieš Taivano pakrantę. Šie puolimai turėtų būti suplanuoti taip, kad tuo pačiu metu pasiektų salos paplūdimius ir uostus, kad būtų sustabdytos besiginančios pajėgos.

Greičiausias būdas šiam milžiniškam laivų parkui iškrauti visą kariuomenę, ginklus, transporto priemones ir reikmenis, reikalingus sėkmingai invazijai, būtų pasinaudoti užgrobtų uostų įrenginiais. Todėl juos reikia paimti greitai ir išlaikyti pakankamai nepažeistus.

Tuo pačiu metu oro uostai ir aerodromai turėtų būti užgrobti ir sulaikyti nuo kontratakos, kol Kinijos kariniai transporto lėktuvai galėtų nusileisti, gabendami elitinius karius ir šarvuočius.

Taivano oro gynyba ir oro pajėgos turėtų būti nuslopintos ir idealiu atveju sunaikinti pradiniame invazijos etape.

Taivano kliūtys: miestai ir salos

Salą sudaro miškinga kalnų ketera, besidriekianti per maždaug ovalo formos salą, kuri iš šiaurės į pietus yra 395 km ilgio.

Į vakarus nuo kalnagūbrio plyti derlingos lygumos ir didieji miestai. Taipėjus, sostinė, yra šiaurėje, Taichungas yra centre, o Gaosiongas pietuose – tai sudaro natūralų gynybinį barjerą, kuris sulėtintų bet kokį Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) judėjimą. Kareiviai turės kovoti per tankų miestų gatvių tinklą ir daugiabučių kvartalus, kuriuos galima lengvai paversti stipriai ginamomis tvirtovėmis.

Visą vakarinę salos pusę kerta upės ir kanalai. Taivanas turi nedaug paplūdimių, tinkamų desantininkams išsilaipinti, ir bet kurioms pajėgoms tektų iš karto kovoti dėl kranto kontrolės, o tai dar labiau apsunkintų mirtina atsakomoji ugnis nuo aplinkinių aukštų pastatų ir uolų su vaizdu į paplūdimius.

Tačiau ROC nėra tik pagrindinė Taivano sala, ji apima daugybę mažų salų, išsibarsčiusių visame Taivano sąsiauryje.

Kai kurios salų grandinės, tokios kaip Matsu ir Kinmen, yra visai šalia žemyninės Kinijos pakrantės.

Kita pagrindinė salų grandinė, Penghu, yra 90 salų ir salelių salynas. Esantis prie Taivano krantų, tai yra mirtina kliūtis bet kurioms inaviznėms pajėgoms.

Penghu salos itin gerai įtvirtintos: didžiausiose salose yra priešlaivinių ir priešlėktuvinių raketų, išankstinio įspėjimo radarų sistemomis ir gerai apmokytų karių.

Jie lengvai aptiktų didelio invazinio laivyno buvimą ir galėtų pranešti apie jo judėjimą bei padaryti žalą PLA karinio jūrų laivyno lėtai judantiems transporto laivams, kol laivynas net nepasiekė tikslinių uostų ir paplūdimių.

Todėl šias salas reikėtų užimti pačioje bet kokio konflikto pradžioje.

Prireiktų dešimčių tūkstančių komandosų, kad greitai pavyktų užgrobti salas ir daugelis salų gynybos priemonių būtų inertiškos prieš prasidedant bet kokiai invazijai. Kai tik tai atsitiks, Taivanas ir jo sąjungininkai būtų nedelsiant įspėti, kad prasidėjo invazija.

Išmokyti invazijai

Taivano kariuomenė, nors ir mažesnė nei PLA, tampa vis geriau parengta tokiam konkrečiam scenarijui – žemyninės Kinijos invazijai.

Pagrindinė Taivano ginklų tiekėja, JAV, Taivanui parduoda tik gynybines ginklų sistemas. Taigi Taivano kariškiai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik kurti savo puolimo sistemas, kurti tiksliuosius smogiamuosius ginklus, užgrūdintas orlaivių slėptuves ir pažangias povandenines minas.

Tarptautinio strateginių studijų instituto duomenimis, salos ginkluotosios pajėgos, 163 000 aktyviosios tarnybos narių, kurių atsargoje yra dar 1,6 mln., yra gerai apmokytos, tačiau Kinijos LR armija (PLA) yra žymiai didesnė.

Su 2 035 000 aktyvių dartuobojų PLA yra didžiausios ginkluotosios pajėgos pasaulyje – vien kariuomenėje yra 965 000 karių.

Vis dėlto, nepaisant didžiulio karių ir įrangos skaičiaus, PLA vis tiek stengsis užimti salą bet kokiu reikšmingu būdu.

Sunkiausia kova būtų užimti gerai apgintus pagrindinius uostus ir aerodromus. Besiginantys taivaniečiai žinotų, kad tai yra pagrindiniai PLA tikslai, o sėkmė priklauso nuo jų paėmimo. Dėl to kilusios kovos būtų tokios intensyvios, kad PLA gali sunaikinti pačius tikslus, kurių jiems prireiks, kad invazija pavyktų.

Fiziniai tikslai nebūtų vienintelis besiveržiančios jėgos taikinys. Pasaulyje, kuriame vis labiau tobulėja aukštosios technologijos, kibernetinis karas vaidins svarbų vaidmenį neutralizuojant Taivano gynybą, aktyviai nukreipiant vadovybę ir kontrolę bei šalies infrastruktūrą.

Taivano kibernetinio karo padalinys, nors ir mažas, yra gerai apmokytas. Jame dirba 2 400 specialistų, o PLA įsilaužėlių skaičius gali būti net 100 000.

Taivaniečiams būtų mažai šansų, nes PLA įsilaužėliai išprovokuotų platų atakų spektrą, sugadinančių viską – nuo elektros tinklų, interneto tiekėjų ir telekomunikacijų, taip veiksmingai „apakindamos“ Taivano gyventojus.

Elektroninė bankininkystė būtų uždaryta, oro uostai ir kariniai aerodromai paralyžiuoti. Tai vienas iš pagrindinių strateginių Kinijos kariuomenės ginklų ir būtų naudojamas pradinėje atakos fazėje. Jų kariai yra gerai apmokyti ir itin veiksmingi puolamojo kibernetinio karo technikose.

Net ir netekęs savo infrastruktūros, Taivanas vis tiek galėtų apsiginti. Suprasdamas grėsmę Taivanas sukūrė naują kibernetinio saugumo agentūrą, kuri mokysis blokuoti Kinijos kibernetines atakas.

Taivanas, pripažinęs didžiulį Kinijos ginklų, išteklių ir pajėgumų kaupimąsi, taip pat padidino savo gynybos biudžetą kaip atsargumo priemonę.

Taivanas per ateinančius penkerius metus skyrė 8,7 mlrd. USD ginklams, įskaitant didelio nuotolio tiksliuosius ginklus ir karo laivams, pirkti.

Mokymo tempas paspartėjo, nes Taivano kariuomenė kasmet rengia gyvos ugnies pratybas. Kasmetinėse pratybose praėjusį rugsėjį jos oro pajėgos treniravosi leistis ir kilti iš greitkelių – tai naudinga praktika, jei bet kokia galima ataka sunaikintų jos aerodromus.

Tęsinys kitame puslapyje:

Kiaulės strategija

Kinijos Respublikos oro pajėgos (ROCAF) yra mažos, bet efektyvios.

Jas iš viso sudaro 411 naikintuvų, iš kurių beveik pusė yra modernizuoti F-16 ir prancūzų naikintuvai „Mirage 2000“.

ROCAF antžeminės įgulos yra vienos iš geriausiai apmokytų pasaulyje, galinčių sutaisyti kilimo ir tūpimo takus per tris valandas, žymiai greičiau nei bet kuri kita kariuomenė.

Jie mokomi taisyti ir prižiūrėti savo orlaivį visą parą, kad orlaivis vėl pakiltų į orą, o tai yra gyvybiškai svarbus įgūdis bet kokio didelio tempo konflikte.

Aerodromai paprastai yra pagrindiniai bet kokio karo pradžios etapo taikiniai. Viso masto konflikto metu tikslinės oro erdvės valdymas yra didelis pranašumas, dažnai lemiamas.

Taivanas priėmė tai, ką Vakarų analitikai vadina „kiauliška“ strategija. Sukurta taip, kad invazija būtų sudėtinga operacija, koncepcija pagrįsta išgyvenamumu.

ROCAF lėktuvai dabar yra ypač gerai apsaugoti, nes yra keli požeminiai aerodromai, palaidoti giliai Taivano kalnų grandinėse. Lėktuvas kyla ir leidžiasi iš plačių tunelių, iškirstų kalno šlaite.

Heng Shan karinės vadovybės centras yra pastatytas po kalnu netoli Taipėjaus ir skirtas pasislėpti tūkstančiams darbuotojų, leidžiant jiems dirbti, gyventi ir kovoti bet kokio išpuolio metu.

Požeminis kompleksas taip pat turi tiesioginį ryšį su JAV Indijos-Ramiojo vandenyno štabu Havajuose, tiekia ir gauna gyvybiškai svarbius duomenis iš išankstinio perspėjimo radarų, stebėjimo orlaivių ir virš galvos esančių palydovų – visa tai užtikrina, kad netikėta ataka būtų neįmanoma.

Taip pat yra atsarginių centrų. Salos pietuose reaktyviniai orlaiviai papildomi degalais ir saugiai perginkluojami iš plačių tunelių, pastatytų Chihhang oro bazės Stone Mountain komplekse.

Šiaurėje Oro operacijų centras valdo sudėtingą palydovų, išankstinio įspėjimo radarų, pasiklausymo postų ir priešraketinės gynybos sistemų tinklą, skirtą apsaugoti Taivano oro erdvę.

Visos šios požeminės bazės yra sujungtos tuneliais ir laidiniais ryšiais. Yra keletas atsarginių kopijų, todėl jei kompleksas bus sunaikintas, kiti ims valdyti ir toliau dalyvaus mūšyje.

Taivano pažangus itin aukšto dažnio išankstinio perspėjimo radaras gali aptikti raketų paleidimus ir skrydžio trajektorijas daug anksčiau nei jo kaimynai. Bet kokios raketos, paleistos į JAV taikinius, tokius kaip Anderseno oro bazė Guamo saloje, kuri yra už 2700 km į pietryčius, turėtų skristi virš Taivano oro erdvės. Tai įspėtų Taivano sąjungininkus apie neišvengiamą išpuolį ir suteiktų gyvybiškai svarbaus papildomo laiko vertingam turtui apsaugoti ir perkelti.

Taivano sąjungininkai

Taivanas nekovotų vienas.

JAV pažadėjo ryžtingai jam padėti, jei jį užpuls Kinija. Didelė JAV karinė bazė yra Okinavoje, vienoje iš piečiausių Japonijos salų, skirta tik šiam tikslui. JAV oro pajėgų naikintuvų eskadrilės galėtų pasiekti Taivaną per mažiau nei valandą, todėl PLA liktų labai mažai laiko sumušti salą.

Saloje yra 32 JAV bazės, iš kurių svarbiausia yra Kadenos oro bazė. Galingas tolimojo nuotolio naikintuvų F-15 derinys, išankstinio įspėjimo orlaivių eskadrilės, degalų papildymo ir transporto lėktuvai, įskaitant „Hercules“ ir „Osprey“, yra apmokyti atakuoti visas pajėgas, bandančias įsiveržti į Taivaną. Saloje taip pat gyvena 20 000 JAV jūrų pėstininkų, pasiruošusių dislokuoti akimirksniu.

Be to, tikėtina, kad įtampai padidėjus, JAV karinis jūrų laivynas turės bent vieną lėktuvnešio smogiamąją grupę ir greičiausiai netgi daugiau.

1996 m., kai įtampa tarp Kinijos ir Taivano buvo labai išaugusi, JAV karinis jūrų laivynas atsiuntė dvi lėktuvnešio smogiamąsias grupes ir amfibinį puolimo laivą. Šios grupės yra laivų ir povandeninių laivų flotilė, apsauganti lėktuvnešį nuo užpuolimo ir yra patys galingi ginklai. Artimiausiu metu kilus bet kokiam galimam konfliktui, tikėtina, kad bus atsiųstos mažiausiai trys lėktuvnešių grupės.

Sparnuotieji raketų povandeniniai laivai, tokie kaip USS „Ohio“ ar USS „Michigan“, galėtų pakilti į paviršių netoli tikslinės šalies ir apipilti ją su daugiau nei 300 sparnuotųjų raketų, kurių kiekviena galėtų sunaikinti taikinius už šimtų kilometrų žemyne be jokio įspėjimo. Jų taikiniai būtų Kinijos uosto įrenginiai, vadovavimo ir valdymo centrai, oro bazės, degalų sandėliai ir kitos svarbios vietos.

JAV septintasis laivynas yra įsikūręs JAV karinio jūrų laivyno bazėje Jokosukoje, Japonijoje. Jai vadovauja iki 70 laivų ir povandeninių laivų, kartu su 150 orlaivių, tai yra didžiausias laivynas, esantis už JAV žemyno ribų. Ši kombinuota JAV ugnies jėga, taip arti Taivano, veikia kaip tikra atgrasymo priemonė. Kad Kinija įgytų pergalę, ji turėtų kovoti su keliais JAV taikiniais, tuo pat metu bandydama išlaipinti dideles puolimo pajėgas pačioje pagrindinėje Taivano saloje.

Tai ne tik skaičiai. JAV turi dešimtmečių patirtį ir mokymus, o Kinija praktiškai neturi karinio jūrų laivyno patirties. Tačiau Kinija nebūtų bejėgė – kai kurios JAV ekspertų grupės apskaičiavo, kad JAV turėtų skirti net 70–80 procentų savo karinio jūrų laivyno ugnies galios, kad laimėtų bet kokį konfliktą su Kinija.

Japonija – sąjungininkė

Sunerimusi dėl Kinijos skrydžių į Taivano oro erdvę, Japonija sustiprino savo karinį buvimą ir derasi su Taivanu dėl planų padėti Taivanui, jei jis būtų užpultas.

Japonija pradėjo stiprinti pietinę Išigakio salą vidutinio nuotolio priešlėktuvinėmis ir priešlaivinėmis raketomis. Ten planuojama dislokuoti šimtus karių, kurie prireikus greitai galėtų ginti Taivaną.

Japonijos savigynos pajėgos, kaip jos vadina savo kariuomenę, pamažu apsiginklavo dėl galimo regioninio konflikto. Praėjusių metų liepą tuometinis Japonijos gynybos ministro pavaduotojas Yasuhide'as Nakayama pavadino Taivaną „demokratine šalimi“, kurią reikia ginti, o šalies kariniai planuotojai pripažino, kad bet kokie kariniai veiksmai Taivano sąsiauryje automatiškai pritrauks Japoniją.

Japonijos karinis jūrų laivynas reguliariai demonstruoja naujus sraigtasparnių gabentojus „Izumo“ ir „Kaga“. 248 metrų ilgio jie taip pat gali būti naudojami kaip lengvieji lėktuvnešiai ir dabar bus aprūpinti naujausiais naikintuvais F-35B. Prie to pridėjus pažangius Aegis radaru aprūpintus karinio jūrų laivyno laivus ir augantį raketų arsenalą, Taivanas turi galingą sąjungininką, net jei Japonijos teritorijai negresia pavojus. Jos kariuomenėje jaučiamas jausmas, kad jei Taivanas bus paimtas, Japonijos salos būtų kitas Kinijos taikinys.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Aljazeera

Aut. teisės: MTPC

Komentarai (1)