O brėkštant jie pabudo. Rusijoje viskas visada prasideda Maskvoje – taip pat ir baigiasi (Video)  ()

Dronai iki sostinės atskrido greičiau, nei regionuose jau apčiuopiamos ekonominės problemos. Kas šį kartą maskviečiams taps trigeriu — prekių deficitas ar saugumas?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Rusija yra maskvacentriška; jeigu įvykis nepaveikė sostinės, jis nevertas įvykio pavadinimo. O sostinė ypač stebima. Taip sukuriamas bet kokios politinės ar ekonominės sistemos stabilumas. Tačiau tai tampa ir rizikos faktoriumi.

Sovietų Sąjunga žlugo tuščių lentynų fone, nuo devintojo dešimtmečio pabaigos stabiliai užklotų polietileno paketais. SSRS mylėtojams dažnai demonstruojamos išlikusios „maskviečio kortelės“, suteikiančios teisę kiekvieną mėnesį įsigyti tam tikrą kiekį cukraus ar kitų produktų. Toks vaizdas iš dabarties. Tačiau taip buvo Maskvoje. Regionuose viskas prasidėjo gerokai anksčiau ir buvo kur kas sunkiau.

Aštuntojo dešimtmečio viduryje vienos užkaukazės respublikos sostinės mano mokyklos klasė su siaubu nepatikliai klausėsi per atostogas pas giminaičius Voroneže viešėjusios klasiokės. Ji pasakojo neįtikėtinus dalykus. Neva Voroneže nėra mėsos ir sviesto. Ir dešros nėra. Neva ten įvedamos kortelės produktams pirkti, kaip per karą. Ir dar, kad šalia vidaus reikalų rajono padalinio tradiciškai stovėjusiame stende „Jų ieško milicija“, kažkas pakabino Leonido Brežnevo portretą su užrašu: „Jis pavogė mėsą“.

Mes tada nežinojome, kad produktai dingo ne tik Voroneže. Centrinėje Nejuodžemio zonoje prasidėjęs produktų deficitas išplito po Sovietų Sąjungą kaip rūdys, aplenkdamos gal tik uždarus miestus, dirbančius „oboronkei“. Po poros metų jis atšliaužė ir iki mano miesto. Ten irgi įvedė korteles, delikačiai vadintas talonais. Ir dabar jau Maskvoje, į kurią persikėliau, baisėdamiesi ir nepatikliai, klausė mano pasakojimų apie korteles, apie tai, kaip mano kaimynams musulmonams už talonus pavyko įsigyti tik kiaulienos, ir žmona prisiėmė nuodėmę, pasakiusi vyrui, kad sriubai gavo jautienos —o vyras apsimetė patikėjęs ir sriubą suvalgė.

Negalėčiau sakyti, kad mano pažįstamiems maskviečiams tai buvo visiškai nežinoma. Jie visgi kasdien matė Maskvos prekystalius kasdien šturmuojančius atvykėlius. Ir juokelis: „Ilgas, žalias, kvepia dešra, kas tai? — Elektrinis traukinys“, — jau cirkuliavo. Tačiau provincijos problemos ėjo atokiau, sudarydamos savotišką neraiškiai gaudžiantį foną Maskvos virtuvių ginčams apie samizdato, tamizdato naujienas ir savaitgalį vyksiantį slaptą pogrindinės roko grupės koncertą.

 

 

O antroje devintojo dešimtmečio pusėje deficitas ir kortelės atvyko į Maskvą. Nepraėjo, kaip sakoma, nė dešimt metų. O paskui pasirodė daugiatūkstantiniai protestai. O paskui SSRS baigėsi.

 

Tačiau grįžkime į dabartį.

Apie „atskridimus“ į Belgorodo, Briansko, Kursko sritis jau žinoma… Kiek? Mėnesį, du? Iškart ir neprisiminsi, tiesa? Lyg ir sukasi kažkas galvoje, tačiau nepavyksta sučiupti. Neraiškus, neaiškus tikrų maskviečių galvas užimančių problemų fonas.

Tačiau tereikėjo vos tik brėkštant gegužės 30 dienai bepiločiams atskirsti į mieguistus Naujosios Rygos miestelius ir prestižinius Maskvos vakarų prospektus, kai tai tapo pagrindine dienos naujiena. Netgi Putinui teko pakomentuoti, nors truputį anksčiau ištikimasis jo ginklanešys Dmistrijus Peskovas tikino, kad tai ne cariški reikalai. O ko norėti, kai sprogimai matomi iš Barvichos, o vienas bepilotis, šnekama, nukrito garsiajame Naujosios Rygos miestelyje „Grinfild“, kur stovi ministrų ir paties premjero namai?

 

 

Visus pastaruosius metus iš pažįstamų maskviečių girdėjau: „Pas mus viskas po senovei“. Kai kas sakė tai ramindami, nedaugelis — netgi išdidžiai, dauguma — pasipiktinę. Na, toks yra mano pažįstamų ratas, tad imtis nereprezentatyvi. O štai kad Maskvoje karas beveik neatsispindėjo kasdieniniame gyvenime — faktas.

 

Tiesa, rudenį buvo epizodas, po „dalinės mobilizacijos“ paskelbimo, kai Maskvos kariniai komisariatai ir policija nutarė neatsilikti nuo regionų į karą nuskustų plano įvykdymo lenktynėse. Tačiau jis greitai baigėsi: praktiškai iš karto po to, kai Kadyrovas paskelbė apie mobilizavimo plano įvykdymą (savaime suprantama, sėkmingą!), Sobianinas irgi pareiškė — viskas, girdi, užtenka, planas įvykdytas, užtenka gatvėse gaudyti vaikinus. Kad „atbulinė pavara“ įsijungtų Čečėnijoje, prisireikė motinų protestų. Maskvoje neprisireikė nė protestų: užteko eilių Šeremetjevo oro uoste.

 

 

Kas gi čia keisto, tarsite, juk revoliucijos, kaip žinia vykdomos sostinėje. Todėl į Maskvą ir žiūrima ypatingai: daugiau silovikų, daugiau lengvatų, daugiau saugančių nuo nelaimių. Taip ir yra. Ir toks maskvacentriškumas suteikia valdžiai tvirtumo atsargą: kai jau visur viskas ỹra, vis viena galima išlaikyti situacijos kontrolę, Maskvoje išsaugojus įprastą sanklodą.

Tik štai prastėjanti situacija niekuomet nelieka už sostinės pakraščių.

 

Anksčiau ar vėliau maskviečiams tenka susipažinti su tuo, ką kenčia likusi Rusija.

Ir tada įprastai paaiškėja, kad joks produktų koncentravimas sandėliuose, rosgvardiečių – bazėse ir „Pantsirių“ – ant stogų, negali apsaugoti sistemos nuo griūties.

Kai mano pažįstami sako, kad Maskvoje viskas kaip anksčiau, jie omenyje turi ne vien tai, kad nėra apšaudymų, bet ir kad ekonomikos problemų nėra. Darbų pilna, algos mokamos, produktų yra. Vienas pažįstamas neseniai įsigijo naujausio modelio aifoną: šalyje, kurioje dabar gyvenu, jų dar nėra, o Maskvoje yra. Jokių, sako problemų, ir su asortimentu. Produktai puikūs — taip, pabrango, o kur nepabrango? Tiesa, šiandien jis susidomėjo: ar nėra kur aplink karinių taikinių? Ir kur slėptuvė nuo bombų? Tačiau kol kas tai tik lengvas nerimas. O pažįstami iš nejuodžemio regionų jau pasakoja, kad prie vasarnamio pasodino bulves — parduotuvėse viskas pabrango, kad pažįstamų sūnus kariauti išėjo, nes kreditoriai užkamavo, kad algos vėl pradėjo vėluoti, o karinių gamyklų, kuriose dabar gerai moka, aplink nėra.

 

 

Dronai iki Maskvos atskrido greičiau, nei atėjo regionuose jau pasireiškiančios ekonomikos problemos.Įdomu, kas taps šį kartą taps maskviečių trigeriu: prekių deficitas ar saugumo deficitas? Šis veikiausiai motyvuoja stipriau. Ir ar pajėgs valdžia ir šį kartą nuraminti sostinę? Kad karas ir vėl tebūtų neaiškiu tikrų sostinės problemų.


republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.




(7)
(0)
(7)

Komentarai ()