Dinozaurai išnyko prieš keletą tūkstančių metų. Niekas nežino kodėl. Visos teorijos, kurios iki šiol buvo paskelbtos, yra tik teorijos ir artimiausiu laiku, turbūt, jokios konkretesnės tiesos neišgirsime. Ir toks nežinomas likimas gaubia ne tik dinozaurus. Lygiai taip pat nesuvokiamos yra Visatos, Žemės, žmogaus kilmės ir klimato kaitos hipotezės.

Jos grindžiamos tik teorijomis, kurių nepavyko paneigti. Sukurti nepaneigiamą teoriją nėra sudėtinga - tai, viso labo, teisingas faktų parinkimas, manipuliuojant skaitytojo neišprusimu. Taip kuriamos sąmokslo teorijos, savotiški XX-XIX a. mitai apie rugsėjo 11-osios išpuolius Jungtinėse Amerikos Valstijose, tikslingai ekonominę krizę sukėlusius bankus, magnatus, kurie iniciavo Antrojo pasaulinio karo pradžią, Tibetą, kuris „teisėtai“ priklauso Kinijai ir daugybę kitų įvykių, kurie pateikiami taip, kad suklaidinti arba atverti visuomenei akis. Suklaidinti arba atverti - todėl, kad visada yra suinteresuotos pusės, kurios visuomenę bando įtikinti labai moderniu būdu – masinėmis informavimo priemonėmis, kurios veikia daug įtaigiau, nei kankinimai ar trėmimai, kuriuos propagavo nacistai, fašistai arba komunistai. Modernioji propaganda - žiniasklaida - kuria šiuos mitus, kurie yra dalinai išgalvoti, dalinai paremti faktais - visai kaip mitas apie klimato atšilimą.

Klimato šiltėjimas prieš porą metų buvo pradėtas skelbti kaip viena didžiausių grėsmių žmonijai. Tai neigė dauguma politikų, tačiau nemažai meteorologų ir geologų publikavo daugybę straipsnių apie šį naująjį „armagedoną“. Vieną įtaigiausių klimato atšilimo grėsmės prezentacijų (filmas „Nepatogi tiesa“/„An Inconvenient Truth“) buvo paruošęs JAV viceprezidentas Al Gore (Alas Goras). Puiki iškalba, charizma, didelis informacijos kiekis ir tinkamas jos pateikimo būdas net didžiausiems kritikams sudarė įspūdį, jog pasaulio pabaiga yra kiek arčiau nei „arti“. Buvo sėjama panika, kuri gan greitai visus įtikino, jog klimato atšilimas yra grėsmė žmonijai ir visai gyvybei, o jį nulėmė tų pačių žmonių veikla. Dažniausias to įrodymas būdavo įvairių tyrimų rezultatai ir pagal juo parengti grafikai, kuriuos publikavo beveik visi mokslo ir technologijų portalai. Deja, juose stigo objektyvumo, kadangi Žemės natūralūs temperatūros kitimo ciklai yra ištyrinėti labai menkai, o tyrimų rezultatus jie įtakojo bene labiausiai. Bet statistinis „vienetas“, kuris nesidomi tokiomis smulkmenomis, to nežino, tad pateikti grafikai, net ir su klaidingomis išvadomis buvo priimami kaip teisingi ir svarūs. Žmonės pradėjo tikėti nebūtais dalykais, skatinami savo baimių sukūrė fikciją, kuri jų pasąmonėje, galbūt, buvo kuriama tikslingai.

Klimato atšilimo problema galėjo būti iškelta vien finansiniais sumetimais. Kadangi dauguma puikiai suvokia, jog iškastinio kuro, tokio kaip nafta ar akmens anglis, era anksčiau ar vėliau baigsis. Ypač gerai tai suvokia tie, kurie šiuo verslu verčiasi. Ne paslaptis, kad vieni iš pirmųjų investuotojų į „žaliąją energiją“ buvo naftos magnatai. Jie aiškiai suvokia, kokia yra ateities perspektyva. Jie, turbūt, sukuria daugiausiai mitų. Kam jiems viso to reikia? Jie žinojo, kad ES, NATO ir JAV fondai skirs milžiniškas sumas pinigų tam, kad išgelbėtų pasaulį nuo susinaikino ir nuramintų į paniką puolusius žmones. Tai yra visų šiuolaikinių mitų prasmė – uždirbti, pasinaudojant įtaiga ir kitų nežinojimu ar tiesiog patikimos informacijos trūkumu. Dabar, kai gan didelės sumos jau skirtos „žaliosios energijos parkams“ ir elektromobilių tinklams vystyti, į žiniasklaidą yra pradedama leisti nauja kontraversiška informacija. Garsiai nuskambėjęs „ClimateGate“ skandalas, kurį iššaukė kompiuterinių įsilaužėlių paviešinti Didžiosios Britanijos meteorologų pokalbiai apie klimato atšilimo nepagrįstumą ir dirbtinai „išpučiamus“ duomenis apie žmogaus veiklos poveikį pasauliniam klimatui. Netrukus po šio informacijos nutekėjimo prasidėjo neįprastai šalta žiema, kuri tarsi patvirtino sklindančius gandus. Dar po keleto savaičių buvo pateiktas kitas pranešimas spaudai, parengtas garsaus klimato kitimų modeliuotojo M. Latifo. Jis teigė, jog dėl pastarųjų 30-ies metų klimato atšilimo, kaip ir dėl dabar, greičiausiai, prasidėsiančio klimato atšalimo, kaltos yra vandenynų srovės, o žmogaus įtaka čia beveik jokios prasmės neturi. Ir štai, dabar jau pradedamos kalbos, kad klimato atšilimo nebuvo ir turbūt nebus. Šitaip tie, kurie pasiėmė pirmuosius finansavimus, gavo gan didelę finansinę pagalbą savo komercinei plėtrai paspartinti ir atsikratė konkurentų, kurie galėtų įsilieti į rinką kiek vėliau. Regis , protingi ir pasiturintys žmonės, manipuliuodami faktais apie klimatą, gan greitai gavo (ne uždirbo) dideles pinigų sumas bei sukūrė rinką, kurioje galės prekiauti savo naujomis prekėmis.

Tipiniai naujųjų „mitais“ paremtų (arba neparemtų) rinkų  „ritualai“:

1.  Elektromobilių gaminimas, skatinimas naudotis visuomeniniu transportu, dviračiais, kitu transportu, kuris neteršia oro.

2.  Vėjo jėgainių, Saulės energijos parkų statymas.

3.  Anglies dioksido emisijų baimė ir skatinimas jas mažinti.

4.  Savotiški ekonomiškai silpnų valstybių šantažai, jog jiems reikia finansavimo mažinti CO₂ emisijas ir plėtoti „žaliąsias“ technologijas, antraip jie „neprisijungs prie atšilimo stabdymo“.

5. Bendrai tariant, visi ritualai, kur akcentuojamas, ar turimas omeny, „žalumas“, ekologiškumas ir t.t.

Prieštaringumas daro klimato atšilimą mitu. Jame yra dalis tiesos, tačiau didžioji dalis jo yra hiperbolizuota, kaip Heraklio žygiai, Trojos karas, Odisėjo kelionės. Visuose šiuose mituose yra dalis tiesos, tačiau likusi dalis yra gandai, nuogirdos, iškraipyti faktai. Vis dėl to vertėtų džiaugtis šio mito susikūrimu. Jis įbaugino žmoniją, kuri griovė Žemės ekosistemą, sumažino kenksmingo smogo emisijas didmiesčiuose, ilgainiui, galbūt, net visai jas panaikins. Viskas vardan pelno, tačiau šį kartą už pelno yra ir „žalioji“ pusė.

Autorius: MarkizasBarabasas

Komentarai (59)