Užsienio investicijos Lietuvoje. Ar bus išlaikytas tempas? (14)
Vyriausybė siekia padvigubinti užsienio investicijų srautą Lietuvoje. Kol kas šis tikslas nepasiektas, tačiau specialistai Vyriausybės aršią politiką kovojant dėl užsienio investicijų pritraukimo į šalį vertina teigiamai ir tikisi, kad užsibrėžtą kartelę Vyriausybė perkops.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Vyriausybės siekius ir kaip vieną pagrindinių prioritetų pritraukti tokių užsienio investicijų, kurios kurtų darbo vietas Lietuvoje, aišku, sveikiname ir manome, kad tai vienas protingiausių Vyriausybės sprendimų“, – teigia asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Anot jos, mūsų kaimynės jau seniai galąsdamos ginklus investuotojų medžioklei paruošdavo finansines paskatas, suteikiamas į šalį ateinantiems investuotojams. „Lietuva iki šiol to nedarė, nors reikėjo. Tačiau jau rengiama strategija, kurioje, kiek žinau, bus numatyta, kad investuojantiems Lietuvoje į Vyriausybės nustatytas prioritetines šakas, bus suteikiamos finansinės paskatos. Labai svarbu, kad vienodos sąlygos būtų taikomos ir užsienio, ir vietiniams Lietuvos investuotojams“, – mano R.Skyrienė.
Pašnekovė sako, kad be užsienio investicijų Lietuvai būtų sunku. „Vietinis verslo sektorius yra sulaikomas nuo naujų kreditų dėl to, kad baiminamasi rizikos. Dėl šios priežasties jis negali plėstis. O užsienio įmonėms kreditus gauti kur kas paprasčiau. Be to, net jeigu lietuviams kreditai ir būtų suteikiami, dauguma jų dar nesijaučia tokie tvirti, kad galėtų plėstis. Jie gal greičiau pirktų naujos technikos, bet naujų darbo vietų, ko gero, nekurtų. Žinoma, nuo naujų darbo vietų kūrimo atbaido ir darbo santykių reguliavimas Lietuvoje. Jeigu žmogų sunku atleisti, vadinasi, sunku jį ir priimti“, – paaiškina R.Skyrienė.
Paklausta, ar rimti Vyriausybės ketinimai padidinti pritraukiamas užsienio investicijas dvigubai neliks tuščiais pažadais, R.Skyrienė sako, kad kol kas Vyriausybės nuveiktus darbus vertina teigiamai. „Labai svarbu, kad į Lietuvą ateina pasaulinio garso vardai: „Barclays“, IBM, „Western Union“, „Systemair“, „Moog Medical Devices“. Tai dviguba nauda Lietuvai, nes tai ne tik investicijos ir naujos darbo vietos, bet kartu ir reklama mūsų šaliai“, – pastebi ji.
Kaip remdamiesi Statistikos departamento ir Lietuvos banko duomenimis sako „Investuok Lietuvoje“, tarp daugiausia Lietuvoje investuojančių šalių pirmauja Švedija, Lietuvai per pirmąjį metų pusmetį atnešusi 3 mlrd. 723 mln. 59 tūkst. Lt (11,4 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų). Lenkijos investuotojai Lietuvoje paliko 3 mlrd. 690 mln. 500 tūkst. Lt (11,3 proc.), Vokietijos – 3 mlrd. 414 mln. 500 tūkst. Lt (10,4 proc.), Danijos – 3 mlrd. 392 mln. Lt (10,4 proc.). Tiesioginės investicijos iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių pirmąjį metų pusmetį sudarė 25 mlrd. 532 mln. Lt (78 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų), o iš Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių – 2 mlrd. 437 mln. Lt (7,4 proc.).
Iš viso šių metų birželio 30 d. sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 32 mlrd. 741 mln. Lt. Nuo metų pradžios jos sumažėjo 954 mln. 900 tūkst. Lt (2,8 proc.). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 9 tūkst. 946 Lt tarptautinių užsienio investicijų, kai pernai gruodžio 31 d. suma vienam gyventojui siekė 10 tūkst. 122 Lt. Sukauptųjų tiesioginių užsienio investicijų sumažėjimą lėmė neigiamas reinvesticijų srautas, susidaręs dėl dividendų išmokų užsienio investuotojams.
Pirmąjį metų pusmetį daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą – 28,7 proc., didmeninę ir mažmeninę prekybą – 13,6 proc., informacijos ir ryšių įmones – 13,2 proc., finansinio ir draudimo įmones – 11,7 proc., nekilnojamojo turto operacijų įmones – 10,6 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų.
Apdirbamojoje gamyboje daugiausia investuota į naftos produktų ir chemijos produktų gamybą – 4 mlrd. 900 mln. 700 tūkst. Lt (52,2 proc. visų apdirbamosios gamybos tiesioginių užsienio investicijų), maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą – 1 mlrd. 311 mln. 700 tūkst. Lt (14 proc.).
Pasiektas ir Vyriausybės tikslas sukurti naujų darbo vietų. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis iš viso nuo metų pradžios iki rugpjūčio pabaigos dėl užsienio investicijų Lietuvoje atsirado 2 tūkst. 241 darbo vieta. Daugiausia jų – 434 – sukūrė Lietuvoje investavęs Didžiosios Britanijos bankas „Barclays Bank“. 278 darbo vietas sukūrė taip pat iš Didžiosios Britanijos atkeliavusi bendrovė „Rectory Foods“, 264 darbo vietas – JAV įmonė „First Data“, 236 darbo vietas – prancūzų „Electricite de France“, 197 vietas – amerikiečių „Coca-Cola“, 150 – airių oro linijos „Ryanair“. 143 darbuotojus įdarbino baltarusiai „Amkodor“, 110 – belgai „Etex“, 84 – JAV IBM, 74 – suomiai „OP-Pohjola Group“, 271 – kitos užsienio kompanijos.
Tačiau asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė R.Skyrienė pastebi, kad tai nebuvo visiškai naujos darbo vietos, suteikiančios vilties bedarbiams, nes ateinančios įmonės kuria vadinamąsias „geras darbo vietas“, į kurias ieško specialistų, dažniausiai turinčių darbą.
