Planuojama po dvejų metų Vilniuje perrūšiuoti 40 proc. atliekų (1)
Vilniuje, šalia termofikacinės elektrinės, planuojama statyti atliekų perrūšiavimo įrenginius, kurie Kazokiškių sąvartyne išverčiamų atliekų kiekį galėtų sumažinti ketvirtadaliu. Atliekų rūšiavimo gamykla turėtų pradėti veikti 2013 metais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atliekų rūšiavimo gamyklą statytų Vilniaus savivaldybė, bendradarbiaudama su kitomis apskrities savivaldybėmis. Iškart po to būtų statoma atliekų deginimo gamykla.
Kazokiškių sąvartyno vadovai aiškina, kad kol kas sąvartynas užima tik 9 hektarus, ir detaliajame plane numatyta jo teritoriją išplėsti iki 27 hektarų. Bet netgi ir toks plotas būtų naudingas tik du dešimtmečius, nes kas mėnesį iš visų regiono savivaldybių į Kazokiškių sąvartyną atvežama apytiksliai po 25 tūkst. tonų atliekų.
Dabar šiame sąvartyne rūšiuojama vos 6 proc. atliekų, bet pastačius galingus įrenginius, planuojama rūšiuoti apie 40 proc. atliekų. Įmonės „VTC“ direktoriaus pavaduotojas plėtrai Jurijus Valiūnas tvirtino, kad tokiu būdu Kazokiškių sąvartyno plotas galėtų būti naudingas dar apie 50 metų.
„Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumams vystyti Aplinkos ministerija skyrė daugiau nei 100 mln. litų. Šie projektai bus baigti iki 2013 metų pabaigos – tai leis panaikinti bioskaidžių atliekų kvapus, sumažins į sąvartynus patenkančią atliekų srauto dalį, o būtent tai ir yra pagrindinis ES nustatytas atliekų tvarkymo sistemos rodiklis“, – teigė aplinkos ministras G. Kazlauskas.Pagrindinius įrenginius planuojama kompaktiškai išdėstyti TEC teritorijoje. Mechaninių biologinių atliekų įrenginių pajėgumas – 250 tūkst. tonų per metus. Būtų kontroliuojama ir tai, kad į atliekų jėgainę nepatektų pavojingos ar netinkamos perdirbti atliekos.
Įgyvendinus projektą numatoma, kad į sąvartyną pateks tik apie ketvirtadalis visų susidarančių atliekų, kurios bus termiškai apdorotos, be to, visiškai nebus šalinamos biologiškai skaidžios atliekos. Planuojama įrenginių kaina – apie 100 mln. Lt, iš jų daugiau kaip 80 proc. būtų finansuojama ES lėšomis, kitą dalį sudarytų privačios ir UAB „Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centras“ lėšos.
Šiuolaikinėmis atliekų rūšiavimo technologijomis galima išrūšiuoti atliekas ne tik į atskirus srautus (popieriaus ir kartono, stiklo, plastikų ir kt. atliekos), atskiriant priemaišas, bet ir išrūšiuoti pagal medžiagas: plastiko atliekas išskiriant pagal rūšis: PE, PET, PA, PS, PVC, ar pagal spalvas ir skaidrumą.
Medžiagų ir priemaišų identifikavimui vis plačiau naudojamos šiuolaikinės technologijos: rentgeno, infraraudonieji spinduliai, lazerio, optinės, indukcinės technologijos, dvimačiai spinduliuotės imtuvai (CCD kameros). Medžiagos tokiose linijose identifikuojamos pagal magnetines, elektrostatines, chemines ar fizines savybes (tankį, formą, skaidrumą). Detektoriais gauta informacija apdorojama kompiuteriuose, kuriais valdomi atliekų rūšiavimo technologinės linijos įrengimai. Priemaišų pašalinimui ar medžiagų klasifikavimui naudojama suspausto oro srovė, flotacijos įrenginiai.
Atliekų perdirbimas leidžia ne tik sutaupyti pirmines žaliavas, kurą, sumažinti šalinamų sąvartynuose atliekų kiekius, bet ir sukuria papildomas darbo vietas. Vertinama, kad 10000 t atliekų sudeginimas sukuria vieną, pašalinimas sąvartyne – 6, o perdirbimas – 36 darbo vietas.
