IT inovacijų nesėkmės dažnesnės nei sėkmė  (1)

Lietuvoje daugėja IT inovacijas kuriančių bendrovių. Kas dažniausiai jų laukia – pelnas ar bankrotas? Pažvelkime, kokia gi yra pasaulio patirtis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šių metų vasarą Lietuvoje buvo pristatyta nauja elektroninių mokėjimų paslauga „MokiPay“, kurią sukūrė lietuvių bendrovė „MokiPay Europe“. Ši elektroninė piniginė dėl savo paprastumo galėtų tapti mokėjimo kortelių alternatyva – norint atsiskaityti už pirkinius, tereikia priglausti mobilųjį telefoną, ant kurio užklijuotas „MokiPay“ lipdukas, prie specialaus aparato. Šiame lipduke ir yra saugomos virtualios lėšos – visa sistema paremta pasaulyje vis labiau populiarėjančia bekontakte NFC (angl. near field communication) technologija.

Pirmuoju „MokiPay“ sistemos krikštu tapo rugpjūtį ir rugsėjį vykęs Europos vyrų krepšinio čempionatas, o šiandien Lietuvoje esama apie 300 prekybos taškų, kuriuose už pirkinius jau galima atsiskaityti tiesiog pamosavus mobiliuoju telefonu. Tiesa, kol kas taip pirkti gali tik „Omnitel“ abonentai, tačiau netrukus galimybę naudotis šia paslauga turės ir „Tele2“ klientai.

„MokiPay“ gali tapti pirma ryškia lietuviška inovacija, kuri sulauks pripažinimo ir plataus taikymo. Lietuvių bendrovė, ko gero, eina teisingu keliu, mat artimiausioje ateityje šis atsiskaitymo būdas tik populiarės. Pavyzdžiui, telekomunikacijų ir ryšių srities tyrimų bendrovė „Juniper Research“ prognozuoja, kad apie 2014-uosius bekontakte NFC technologija paremti atsiskaitymai visame pasaulyje sudarys apie 50 mlrd. JAV dolerių.

Tą rodo faktas, kad šia sritimi rimtai susidomėjo ir didelės užsienio kompanijos. Pavyzdžiui, rugsėjį oficialiai pradėjo veikti interneto milžinės „Google“ sukurta ir panašiu principu veikianti elektroninių mokėjimų paslauga „Google Wallet“. Deja, kol kas ji veikia tik JAV, tik viename telefono aparate „Google Nexus S“, kuris turi įdiegtą NFC mikroschemą ir yra pririštas prie ryšio operatoriaus „Sprint“ tinklo. 2012 m. panašią sistemą „Isis“ ketina pristatyti trys didžiausi JAV ryšio operatoriai, savo planų turi ir mokėjimų bendrovė „PayPal“, NFC lipdukais telefonus apklijuoti siūlys Vokietijos telekomunikacijų bendrovės („Mpass“ mokėjimų sistema) bei Slovakijoje populiarus bankas „UniCredit“.

Kol kiti dar tik ruošiasi, lietuvių sistema sėkmingai veikia, todėl bendrovės „MokiPay Europe“ atstovas Mindaugas Rutkauskas tikisi kitais metais jau turėti apie 100 tūkst. vartotojų ir pradėti plėtrą į kitas Baltijos bei Skandinavijos valstybes. Ar ši naujovė taps lietuvišku „Skype’u“ – parodys tik laikas. Tačiau net jei ji iš pirmo karto ir nepavyktų, tai dar nereikštų, kad šią sistemą laikas laidoti. IT inovacijų istorijoje daug mažiau iš pirmo karto pasisekusių technologijų ar produktų pavyzdžių – dažniau sėkmė aplanko tik po kelių nevykusių bandymų.

Korporacijos neapsaugotos nuo „numirusių“ projektų

Dar 1985 m. žymus vadybos teoretikas, vadinamas šiuolaikinės vadybos tėvu, Peteris Ferdinandas Drukeris savo knygoje „Innovation and Entrepreneurship“ pabrėžė, kad tarp inovacijos ir jos komercinio realizavimo praeina kelerių ar keliolikos metų „brandinimo“ laikotarpis. Tuo metu gali įvykti net keletas nesėkmingų bandymų į rinką paleisti produktus, paremtus tam tikra inovacija. Šiais metais IT srities analitikų kompanijos „Planview“ atliktų tyrimų duomenimis, tik apie 50 proc. produktų komercinis startas būna sėkmingas.

Iš tiesų, dauguma didžiųjų IT bendrovių, kurių technologijos šiandien formuoja mūsų kasdienius įpročius, yra išleidusios visą debesį nepasiteisinusių produktų, nors jiems buvo „įsuktos“ rimtos reklamos kampanijos. Vien per pastaruosius keletą metų viena didžiausių IT korporacijų „Microsoft“ sugebėjo išleisti net kelis tokius produktus – operacinę sistemą „Windows Vista“, muzikos grotuvą „Zune“ ir išmanųjį telefoną KIN. Visi buvo perkami vangiai, o telefonas apskritai išimtas iš prekybos po dviejų mėnesių, nepaisant to, kad jam kurti išleista apie milijardą dolerių. Labai panaši lemtis šiais metais ištiko ir „Hewlett Packard“ pristatytą planšetinį kompiuterį „TouchPad“, kuriam sukurti prireikė 1,2 mlrd. dolerių.

Nuo tokio likimo neapsaugota net ir brangiausia pasaulio kompanija laikoma „Apple“ – per visą savo gyvavimo laikotarpį ji yra pristačiusi apie dešimt nesėkmingų produktų. Vertėtų paminėti keletą ryškiausių.

Viena pirmųjų nesėkmių yra 1983 m. išleistas asmeninis kompiuteris „Apple Lisa“, turintis grafinę vartotojo aplinką bei valdomas pele – pirmasis į šiuolaikinį asmeninį kompiuterį panašus prietaisas. Deja, jo kaina nebuvo tokia „sėkminga“ – beveik 10 tūkst. anuometinių dolerių, tad šiandien ši suma būtų bent dvigubai didesnė. O 1993 m. „Apple“ pristatė planšetinio kompiuterio „iPad“ protėvį „MessagePad“ (kartais dar vadinamą „Newton“) – šis įrenginys savo galimybėmis stipriai lenkė to laiko technologijas, tačiau komerciškai nepasiteisino.

2005 m. „Apple“ žengė į mobiliųjų telefonų sritį ir kartu su „Motorola“ pristatė telefoną „ROKR E1“ – tai buvo pirmas toks įrenginys, kuris veikė su tuomet dar gan nauja skaitmenine muzikos parduotuve „iTunes“. Deja, telefone tilpo tik šimtas muzikos kūrinių ir didelės komercinės sėkmės jis nesulaukė.

Kitos technologijos rinkoje pabūna ilgiau, kol joms ateina paskutinioji. Pavyzdžiui, prieš penketą metų „Toshiba“ pristatė naują, ypač talpų optinių diskų formatą, turėjusį pakeisti populiariuosius DVD diskus – HD-DVD. Iš karto kilo konkurencinė kova su kompanijos „Sony“ proteguojamu „Blu-ray“ formatu. HD-DVD ilgą laiką buvo šios dvikovos favoritas, mat neilgai trukus rinkoje atsirado įkandami HD-DVD leistuvai, o savo filmus šioje terpėje platinti sutiko kelios didelės studijos. Deja, 2008 m. „Warner Bros.“ paskelbė, kad jos platinami filmai bus leidžiami „Blu-ray“ diskuose – to pakako, kad „Toshiba“ atsisakytų savo pačios sukurto HD-DVD formato.

Tiesa, gali būti, kad laimėjęs diskų formatas neilgai džiaugsis savo pergale – spartėjant interneto ryšiui, vis daugiau kino bei muzikos turinio yra transliuojama tiesiogiai į kompiuterius internetu. Tačiau net ir nokautuota HD-DVD technologija nenuėjo užmarštin – ją patobulino ir dabar savo reikmėms ketina naudoti Kinija, neseniai pristačiusi naują diskų formatą CH-DVD.

Reta inovacija pasiseka iš pirmo karto

Analitikų kompanijos „Planview“ duomenimis, net penktadalis projektų „nužudoma“ iki pristatymo – dažniausiai tam, kad po kurio laiko idėja būtų prikelta naujo produkto pavidalu. O nemažai komerciniu požiūriu nesėkmingų inovacijų patobulinamos ir vėliau atgimsta kaip nauji produktai. Pavyzdys galėtų būti „Apple“ – viena tų kompanijų, kurios savo nesėkmių nepalieka dulkėti sandėliuke. Asmeninį kompiuterį „Lisa“ pakeitė „Macintosh“, nemažai „MessagePad“ sumanymų atgimė „iPad“ pavidalu, stilingo dizaino, bet nesėkmingas „The Cube“ vėliau virto miniatiūriniu „Mac Mini“, o „iTunes“ telefono „ROKR E1“ idėjos buvo perkeltos į po dvejų metų debiutavusį „iPhone“.

Ne visos technologijos išlieka savo „gimtosiose“ kompanijose – dažnai komercinė sėkmė aplanko, kai technologiją panaudoja jau kita įmonė. Štai 2003 m. mobiliųjų telefonų milžinė „Nokia“ pristatė novatorišką mobiliojo telefono ir nešiojamojo žaidimų kompiuterio hibridą „Nokia N-Gage“, kurio valdymas buvo nepatogus, o kaina – astronominė. Projektas ilgai negyvavo, tačiau idėja buvo verta išlikti – šiandien bet kuriuo išmaniuoju telefonu galima žaisti žaidimus, ir ši sritis vis tobulėja.

Dažniausiai iki to laiko, kol aplanko sėkmė, kompanijoms tenka išgyventi daugybę nevykusių bandymų. Vienas geresnių pavyzdžių yra nuotaikingo žaidimo, skirto išmaniesiems telefonams, „Angry Birds“ kūrėjų – suomių studijos „Rovio“ vargai. Ši pramoga tapo ypač populiari – ją yra parsisiuntę ir žaidžia apie 350 mln. vartotojų. Tačiau pasak „Rovio“ rinkodaros skyriaus vadovo Peterio Vesterbacko, „mums prireikė aštuonerių metų ir 51 nesėkmingo bandymo, kad „Angry Birds“ padėtų tą vienintelį aukso kiaušinį.“

Taip pat žinomi ir kompanijos „Google“ bandymai įsiterpti į socialinių tinklų rinką, kurią nuo pat 2004-ųjų sėkmingai yra okupavęs „Facebook“. Kol kas atrodo, kad šiais metais visas pastangas gana sėkmingai vainikavo „Google+“ socialinis tinklas. Nors iki tol „Google“ bandė išties įnirtingai, tačiau nesėkmingai: 2004 m. paleistas socialinis tinklas „Orkut“, kuris išpopuliarėjo tik Brazilijoje, 2009-aisiais pristatytas elektroninio pašto ir socialinio tinklo hibridas „Google Wave“ (uždarytas po metų), 2010-aisiais – „Google Buzz“, sukėlęs nemažai klausimų dėl „Google“ požiūrio į vartotojų privatumo apsaugą.

Dar dažniau sėkmingas inovacijas nusiperka didelės kompanijos ir vėliau paverčia jas vykusiais projektais arba sunaikina. Štai vien „Google“ yra nusipirkusi visą būrį socialinių tinklų inovacijas sukūrusių kompanijų: „Dodgeball“, „Picasa“, „Aardvark“, „Jaiku“ ar „Slide“. Išliko tik „Picasa“ sprendimai, o visos kitos kompanijos buvo „suvalgytos“. Dauguma jų steigėjų įkūrė naujas įmones, kurios generuoja naujas idėjas – tiek sėkmingas, tiek ne.

Situaciją puikiai apibendrina viename JAV inovacijų tyrimų instituto „Industrial Research Institute“ straipsnyje publikuota mintis, kad iš pirmo karto komercinės sėkmės sulaukia tik viena iš trijų tūkstančių naujų idėjų.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Veidas.lt
Veidas.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)