Lietuvoje vis dar diskriminuojami versle dirbantys mokslininkai (4)
2014 m. kovo 13 dieną Lietuvos mokslo taryba (LMT) paskelbė kvietimą teikti paraiškas paramai mokslinėms išvykoms. Anot LMT, paraiškas finansavimui gauti gali teikti tik mokslo ir studijų institucijose dirbantys mokslininkai ir kiti tyrėjai, o verslo sektoriuje dirbantiems mokslininkams bei tyrėjams tokia galimybė nėra suteikiama.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Baltijos pažangių technologijų instituto direktoriaus dr. Tomo Žalandausko teigimu, tokia tvarka yra ydinga, nes ignoruojant verslo sektoriuje dirbančius mokslininkus ir tyrėjus, Lietuva riboja savo potencialą tapti konkurencingesne mokslo ir technologinės plėtros sektoriuje ir siekti Inovacijų sąjungos tikslų.
„Nors LMT teikiamos konkursinės paramos mokslinėms išvykoms tikslai yra labai geri – kelti mokslininkų ir kitų tyrėjų kvalifikaciją, skatinti integravimąsi į tarptautinius mokslinius tinklus, didinti jų tarptautinį mobilumą, – labai liūdna, kad tomis pačiomis galimybėmis negali pasinaudoti mokslininkai ir tyrėjai, dirbantys verslo ir kitose organizacijose, kuriančiose inovacijas visuomenės gerovės užtikrinimui“, – sakė dr. Tomas Žalandauskas.
Anot dr. Tomo Žalandausko, verslo sektoriuje neišvystyti moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra –viena priežasčių, kodėl Lietuvos inovacijų reitingai išlieka gerokai žemesni nei ES vidurkis, ypač pagal rodiklius, susijusius su mokslo ir technologijų rezultatų komercializavimu. 2014 m. Inovacijų sąjungos suvestinės duomenimis, pagal bendrą inovacijų veiklos vertinimą, Lietuva užima 24-tą vietą iš 28. O pagal inovacijų veiklos sukuriamą ekonominę naudą esame paskutinėje vietoje visoje ES.
„Tai sisteminė problema, iš dalies lemianti Lietuvos ekonomikos struktūrą. Nuolat teigiama, jog mokslo ir verslo sektoriai nesusikalba, o tai trukdo jų bendradarbiavimui. Realiai, būtų įmanoma susikalbėti, jei abiejose pusėse – verslo ir mokslo – būtų pakankamai kvalifikuotų asmenų, t. y. mokslininkų ir kitų tyrėjų. Reta Lietuvos įmonė turi mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros padalinį, todėl susikalbėjimo ir nėra“, – svarsto dr. T. Žalandauskas.
Baltijos pažangių technologijų instituto vadovo Tomo Žalandausko įsitikinimu, mūsų valstybėje derėtų liautis diskriminuoti mokslininkus, dirbančius verslo sektoriuje, ypač tuomet, kai kalbame apie galimybę dalyvauti priemonėse, kuriomis keliama mokslininkų ir kitų tyrėjų kompetencija bei suteikiama galimybė integruotis į tarptautinius mokslinius tinklus. „Atrodo absurdiškai, kai valstybė pati riboja savo vystymąsi ten, kur jo labiausiai trūksta“, – pastebėjo dr. T. Žalandauskas.
Su dr. Tomu Žalandausku kalbėjosi Justina Mandravickaitė