2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Mokslinis metodas – tiesos ieškojimas (39)
Kartais tenka diskutuoti su žmonėmis religijos temomis ir dažnai yra nukrypstama į mokslo sritį. Norima parodyti, jog mokslas atsako į daugiau klausimų, nei religija. Tačiau kyla klausimas ar tai tiesa? Apie tai ir bus šis straipsnis.
Pirmiausia, reikėtų išsiaiškinti, kas yra mokslas. Nes kai tenka kalbėtis su žmonėmis, jie mini mokslą, tačiau kokį? Fizika, matematika, sociologija, gal teologiją? Tai iš prigimties skirtingi mokslai ir staiga yra manipuliuojama tiesiog žodžiais „mokslas“ ir „mokslininkai“.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš metus teko žiūrėti filmą „Voda“ (vandens dokumentika). Filme kalbama apie vandens gydomąsias savybes. Nuolat rodomi įvairūs „mokslininkai“, rašomi jų laipsniai ir tai atrodo labai autoritetinga, tačiau įsigilinus į tų žmonių biografijas, teko sužinoti, jog nepaisant įvairių mokslinių laipsnių, jie užsiima ir ezoterika, ir įvairiomis netradicinėmis medicinos praktikomis. Tokie dalykai yra visiškai nesuderinami su mokslu ir pagrįstu mąstymu. Ir toks filmas traktuojamas auditorijos, kaip mokslinis, aiškiai sudaro iškreiptą požiūrį.
Mokslinis metodas – tai hipotezės patikrinimas. Tai turi būti pamatuota ir kito specialisto: atliekant tuos pačius tyrimus turi būti gaunami tokie patys rezultatai. Kad dalykas būtų pripažintas mokslinis, jis turi būti ištyrinėtas kelių nepriklausomų tos pačios srities specialistų. O kalbėdami apie populiariąją psichologiją ar populiariąją fiziką, kaip mokslą, mes negalime būti teisūs – tai tik hipotezės, kurios nėra ištirtos ir sunkiai gali būti tirtinos. Tad negalime sakyti, jog tai tiesa ir negalime to naudoti kaip pagrindo bet kokiai diskusijai (tiesos ieškojimui).
Kyla klausimas, o kur religija? Šį metodą labai svarbu suvokti ne tik diskutuojant apie religiją ir gamtos mokslus pastatant priešprieša (nors tiek amžių šie du dalykai ėjo kartu, o tarp rimtesnių mokslininkų ir toliau eina), bet ir atsisakius religijos nepadaryti mokslo kaip religija. Iš vieno draugo (kuris yra ateistas), teko išgirsti frazę „mokslas to dar neatrado, bet tikiu, jog atras“. Tokio pasisakymo užtenka pastebėti, kad iš netikėjimo Dievu pereinama prie tikėjimo mokslu, bet tai vis tiek tikėjimas, kuris kaip, supratome, yra visiškai prieštaraujantis mokslui. Iš mokslo padarome religiją, kuri prieštarauja pati sau. Įlendame į visišką paradoksą ir nelogiškumą. Jei jau pereiname prie mokslo, kaip visiškos tiesos, nepamirškime, kuo jis paremtas – moksliniu metodu.