Žemė ne vieniša: į ją panašių planetų gali turėti 23% Saulės tipo žvaigždžių  (25)

Remiantis naujausiu tyrimu, visatoje knibždėte knibžda planetų, kuriose gali egzistuoti svetima gyvybė. Astronomai, ištyrinėję 166 į Saulę panašias žvaigždes, nustatė, kad viena iš keturių žvaigždžių gali turėti į Žemę panašių uolingų planetų.

Dauguma tokių pasaulių gali būti vadinamojoje „gyvybės zonoje“, kur sąlygos yra nei per karštos, nei per šaltos skystam vandeniui ir galbūt gyvybei egzistuoti. Šis atradimas reiškia, kad vien mūsų galaktikoje gali būti dešimtys milijardų į Žemę panašių planetų, o visoje visatoje – trilijonų trilijonai planetų, kuriuose gali egzistuoti gyvybė. 

Mokslininkai prie šios išvados priėjo penkerius metus tyrinėję 166 į Saulę panašias geltonųjų ir raudonųjų nykštukių tipo žvaigždes, nuo Žemės nutolusias 80 šviesmečių (arba 756 trilijonų kilometrų) spinduliu. Astronomų grupė stebėjimus atliko Havajuose įrengtoje Keko (Keck) observatorijoje.  

Už mūsų Saulės sistemos esančios planetos yra per toli ir per mažos, kad būtų matomos per teleskopus. Tad astronomai nutolusias žvaigždes tyrinėja pagal žvaigždės judėjimo trajektorijos pokyčius, kuriuos sukelia aplink žvaigždę besisukančių planetų gravitacija. 

Per pastarąjį dešimtmetį tokiu metodu už Saulės sistemos ribų buvo atrasta beveik 500 planetų. Žurnale Science paskelbto tyrimo metu nustatyta, kad į Žemę panašios planetos buvo ganėtinai paplitusios. 

Dr. Endrius Hovardas (Andrew Howard) iš Kalifornijos universiteto teigia, jog iš beveik šimto tipiškų, į Saulę panašių žvaigždžių viena ar dvi (1-2%) turi Jupiterio dydžio planetų, maždaug šešios (~6%) turi po Neptūno dydžio planetų ir apie 12 (12%) turi 3-10 kartų Žemės dydį ir masę viršijančių uolingų planetų, vadinamų super-Žemėmis.   

„Jei kalbėtume apie Žemės dydžio planetas, mūsų stebėjimų duomenys rodo, kad tokių planetų gali turėti maždaug 23% Saulės tipo žvaigždžių“ - teigia A.Hovardas. 

Tiesa, minėtu metodu galima fiksuoti tik arti žvaigždės skriejančias planetas. O juk žvaigždes supa ir tolimesnėmis trajektorijomis skriejančios planetos. Tad tikrasis uolingų planetų skaičius gali būti ženkliai didesnis.  

Mokslininkas pažymi, kad per artimiausią dešimtmetį planetų „medžioklei“ bus pasitelkti galingesni teleskopai ir nauji planetų aptikimo metodai, tad gali būti atrasta dar daugiau aplink tolimas žvaigždes skriejančių, į Žemę panašių pasaulių. Ši informacija gali pakeisti dabartinį modelį, kuriuo remdamiesi astronomai aiškina, kaip formuojasi planetos.   

Prieš gerą mėnesį astronomai buvo paskelbę, jog surado labiausiai į Žemę panašią planetą Gliese 581g – už 20 šviesmečių Lyros žvaigždyno kryptimi esančią, triskart už Žemę masyvesnę planetą, besisukančią aplink raudonąją nykštukę. Tiesa, astronomų bendruomenė netrukus suabejojo atradimo pagrįstumu. Plačiau apie Gliese 581g atradimą, planetos fizines savybes bei dvejones dėl jos egzistavimo jau rašėme.

Aut. teisės: delfi.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (25)