Tikėjimą laisva valia supurtyti nelengva  (12)

Daugelis žmonių tiki, kad turime laisvą valią, tad esame sąmoningi pačių gyvenimo istorijos autoriai. Bet jei būtų įmanoma naudoti smegenų skenavimą kiekvieno mūsų veiksmo numatymui – parodant, kad mūsų pasirinkimai apsprendžiami prieš juos iš tiesų atliekant – ar žmonės šio įsitikinimo atsisakytų? Naujas tyrimas rodo, kad toks žinojimas pats savaime įsitikinimo savo laisvu apsisprendimu nesukrėstų.


Daug neurologų teigė, kad mūsų laisvos valios jausmas yra ne kas kita, kaip daugybės nervų ląstelių bendro darbo šalutinis produktas. Tai siejama su determinizmu; idėja, kad bet kokia pasekmė fizikos dėsniais siejasi su priežastimi. Būtent todėl fizinės sistemos elgesį galima numatyti – iš principo, netgi smegenų.

Kai kam, pavyzdžiui, rašytojui Samui Harrisui, tai, ką žinome apie neuromokslus, su laisva valia nesuderinama. Kaip sako jis: „Jei determinizmas yra tiesa, ateitis jau apspręsta – ir tai apima visas būsimas proto būsenas ir iš to sekantį mūsų elgesį.“

Jei visi prarastų tikėjimą laisva valia, tai galėtų paveikti tai, kaip elgiamės. Pavyzdžiui, laisvą valią atmetantys žmonės dažniau sukčiauja, o taip pat mažiau rūpinasi kitų blogai besielgiančiųjų nubaudimu.

Tie, kuriems neurologija ir laisva valia yra nesuderinami dalykai, teigia, kad smegenų nuspėjamumo demosntravimas atskleistų laisvos valios prigimties iliuziškumą, ir paskatintų žmones ją atmesti. Filosofas eksperimentalistas Eddy'is Nahmiasas iš Džordžijos valstijos universiteto Atlanta'oje neseniai nusprendė šią idėją patikrinti.

Nahmiasas ir jo komanda papasakojo 278 dalyviams istoriją apie ateities neurologinės veiklos vaizdavimo technologiją, leidžiančią, remiantis žmogaus smegenų veikla, fiksuojama specialia kepure, idealiai nuspėti sprendimus. Šiame ateities pasaulyje moteriai Jill uždedama kepurė, leidžianti 100% tikslumu nuspėti jos veiksmus, taip pat ir tai, už ką ji balsuos būsimuose rinkimuose. Priešingai, nei tikėtasi, 92 % dalyvių sakė, kad Jill balsavimo sprendimas buvo jos laisva valia paremtas sprendimas.

Kitoje pasakojimo versijoje, mokslininkai ne tik numatė, kaip Jill balsuos – jie taip pat manipuliavo jos pasirinkimu per kepurę. Pagal šį scenarijų dauguma dalyvių sakė, kad Jill balsavo ne savo laisva valia.

Žmonėms buvo paprasta nuspręsti, kad manipuliavimas paneigė Jill laisvą valią, bet netgi kai jos elgesys buvo absoliučiai nuspėjamas, žmonės tebemanė, kad ji veikė, remdamasi sąmoningu apsisprendimu, tad buvo atsakinga už savo veiksmus (Cognition, doi.org/vvc).

„Žmonės neturi detalaus metafizinio įsivaizdavimo, kas yra laisvos valios pagrindas,“ sako Nahmiasas. Žmonės tiki, kad jų pačių sąmoningi sprendimai keičia jų elgesį – ir neurologijoje niekas nerodo, kad taip nėra“, sako jis.

„Šis darbas atveria naujas erdves,“ sako Joshua Knobe, filosofas iš Yale'io universiteto. „Tai rodo, kad ką belaikytume grėsme laisvai valiai, tai nėra neurologija.“


Dan Jones
New Scientist № 2988

Aut. teisės: Input.lt
Input.lt
(16)
(1)
(15)

Komentarai (12)