Pasipelnymai iš cenzūros internete  (4)

Šalyse, kurių vyriausybės taiko interneto turinio cenzūros sistemas, vis daugiau žmonių ieško galimybių, kaip naudotis visa internete išspausdinta informacija. Interneto vartotojai, norėdami turėti neapribotą priėjimą prie informacijos virtualioje erdvėje, pasirengę už tai mokėti.

Dėl to specialios programinės įrangos ir cenzūrą aplenkiančių tinklų kūrėjams atsiveria naujos rinkos. Jie prognozuoja, kad jų paslaugų ir produktų vartotojų vis daugės.

Cezūra internete dažniausiai veikia per IP adresus – konkretiems IP adresams ar tam tikro geografinio regiono IP adresams. Straipsnyje, publikuotame cnn.com, pasakojama apie virtualius privačius tinklus (VPN) ir tarpinius (proxy) serverius, kurie vartotojams suteikia laisvę pamatyti kiekvieną draudžiamą turinį.

Vienas būdų įveikti apribotas interneto vartotojo galimybes – paversti jį anonimišku interneto vartotoju. Tai pasiekiama nuslepiant vartotojo IP adresą bei jo naršymo istoriją.

„Ši rinka auga gana greitai“, – sakė Patrikas Linas, įvertinęs žmonių, norinčių įveikti cenzūrą internete, skaičių. Vienas jo siūlomas programinės įrangos paketas yra nemokamas, o kitas – kainuoja apie 16 dolerių metams. Programinė įranga, pradėta platinti Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) Kalifornijoje praėjusių metų birželį. Nuo to laiko ją parsisiuntė daugiau nei pusė milijono vartotojų. 60 proc. kasdieninių vartotojų yra iš Kinijos, o 40 proc. vartotojų gyvena Irane.

Daugiausia konfliktų dėl interneto cenzūros – Kinijoje

Šio mėnesio pradžioje Irano vyriausybė sugriežtino apribojimus internete ir bandė sunaikinti prieigą prie „Google“ siūlomo elektroninio pašto sistemos „Gmail“. Apie tai kalbėta ir Kinijoje, tačiau šio plano Kinijos vyriausybė atsisakė. Galimybė, kad kinai negalės prisijungti prie elektroninio pašto sistemos „Gmail“, pradėta svarstyti tada, kai „Google“ paskelbė nutrauksianti savo veiklą šalyje ir neribosianti paieškos sistemos google.cn rezultatų.

Tačiau vasario 12 d. pranešta apie pasikeitusius kompanijos „Google“ planus. Vienas iš „Google“ įkūrėjų Sergey Brin pranešė, kad kompanija ir toliau dirbs Kinijoje, blokuos pornografinę ir kitokio pobūdžio žalingą informaciją. Tačiau Kinijoje neįmanoma prisijungti ir prie kompanijos „Google“ priklausančio filmukų dalijimosi portalo „YouTube“, populiarių socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“.

Kompanijos neatsakingos, atsakingi programų vartotojai

JAV kompanijos vadovas „AnchorFree“, siūlančios prisijungti prie VPN vadovas Davidas Gorodyansky sakė, kad jo kompanijos siūlomomis paslaugomis naudojasi apie milijoną žmonių Kinijoje. Kompanijos statistiniai duomenys rodo, jog tinklu kas mėnesį pasinaudoja apie 7 mln. vartotojų maždaug iš šimto šalių.

D. Gorodyansky teigė, kad jo kompanija dirba pelningai. Ji gauna pajamų iš skelbimų pardavimo, kurie spausdinami kiekviename atverstame tinklalapyje. Kinijoje kas mėnesį vartotojai peržiūri apie 50 mln. puslapių, o pasaulyje – daugiau nei milijardą.

„Per pastaruosius 12 mėnesių kompanijos apyvarta padidėjo penkiskart. Norėtume ir toliau plėstis tokiais tempais. Nėra nė vienos įtikinamos priežasties, kodėl taip negalėtų nutikti“, – teigė D. Gorodyansky.

„AnchorFree“ pristatė savo produkciją pristatė 2005-aisiais. Tuo metu daugiausia ja naudojosi interneto vartotojai, susirūpinę savo tapatybės vagyste arba norintys saugiau naudotis belaidžiu internetu viešose vietose, tačiau ilgainiui kompanijos pasiūlyti sprendimai buvo pritaikyti siekiant „apeiti“ interneto tinklo apribojimus.

„Nenorime pakenkti Kinijos vyriausybei, neturime nusistatymų prieš ją. Kinai – žmonės, kurie nori naudoti mūsų produktą“, – teigė kompanijos „AnchorFree“ vadovas.

Išpuoliai prieš kompanijas veikia kaip reklama

Kai programomis pradeda naudotis daug vartotojų, Kinijos vyriausybė pradeda ieškoti kelių, kaip jas blokuoti. Ir Kinijoje, ir Irane interneto policijos laikinai sustabdo tinklų veikimą, tačiau kompanijos taip pat nesnaudžia. Kaip teigė JAV Virdžinijoje įsikūrusios bendrovės vadovas, naujos turinio ir tinklų, kuriais naudojasi vartotojai, blokavimo sistemos verčia tobulinti programas. Po kiek laiko vartotojai vėl gali naršyti internete nevaržomi.

Tarptautinės verslo teisės kompanijos „Harris & Moore“ Kinijai atstovaujantis teisininkas Steve‘as Dickinsonas teigė, kad VPN paslaugas siūlančios bendrovės Kinijoje pažeidžia Kinijos įstatymus. „Dabar Kinija negali taikyti jokių apribojimų. Tinklų kūrėjams, programinės įrangos siūlytojams pavojus nekils, kol jie fiziškai nepaklius į Kiniją“, – sakė teisininkas.

„Viena priežasčių, kodėl esame populiarūs – bandymas mus sustabdyti. Kai mūsų kompaniją pradeda viešai peikti, daug žmonių apie tai išgirsta ir pradeda naudotis mūsų paslaugomis. Tai galima laikyti didele nemokama reklamos kampanija“, – sakė B. Bulockas.

Kyla abejonių dėl poreikio

Nors nemokami tarpiniai serveriai dažnai būna uždari, VPN tinklai su apribojimais susiduria retai, nes jie sujungia emigrantus, užsienio verslininkus. Pietų Kalifornijos Annenbego universiteto Komunikacijos ir žurnalistikos mokyklos direktorius Andrew Lih‘as tvirtino, kad dažniausiai cenzūrą įveikti bando tautos elitas – tie, kurie žino, kaip naudotis programine įrangą ir kaip gauti prieigą prie jos.

„Kol Kinijos vyriausybės cenzūra aktyvi 90 proc. vartotojų, tol bėdos nebus. Kiti 10 proc. tikrai neatstovauja kritinės masės“, – teigė A. Lih‘as.

Jis svarstė, kad kol bus kontroliuojami fiziniai interneto prieigos taškai, tol valdžia turės pranašumą. Net ir naujai atrasti cenzūros įveikimo būdai nepadės, kai žmonės neturės galimybės naudotis internetu.

„Be to, mažai kinų galėtų leistų sau mokėti pinigus už laisvę internete. Antra vertus, čia vėlgi iškyla apribojimai: daugelis kinų neturi tarptautinių kreditinių mokėjimo kortelių“, – teigė A. Lih‘as.

Be to, kyla abejonių ir dėl pačių kinų požiūrio. 2007 m. Kinijos socialinių mokslų akademijos atliktame tyrime teigiama, jog 80 proc. apklaustųjų remia valstybės politiką cenzūruoti interneto turinį, tik 20 proc. pasisako prieš apribojimus.

Parengta pagal cnn.com

Aut. teisės: bernardinai.lt
bernardinai.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (4)