Klastingi internetinės kultūros „patinka“ pavojai  (10)

Jei skaitote šį straipsnį, apačioje po juo galite pamatyti „patinka“ (angl. – like) mygtuką - paspauskite jį, juk taip gera būti mėgiamam, wsj.com rašo psichologas Neilas Straussas.

Pasaulis įniko į „patinka“ kultūrą. Atrodo, kad viskas turi atsidurti tinklaraštyje, „Twitter“ ar „Facebook“. Dabar dar pridėkime „Google+“, kur patinkančiam daiktui galėsite uždėti pliusą.

Pasak N. Strausso, parašiusio knygą „Visi tave myli, kai esi miręs“, seniau egzistavo toks dalykas kaip požiūris – karai ir konfliktai kai kuriose pasaulio dalyse demonstravo, kad kiekvienas turi teisę turėti savą požiūrį. Deja, ši idėja paseno. Kai internetas tapo prieinamas visiems, jis išardė barjerus, pasaulį užvaldė aistra, kūrybiškumas, laisvė ir informacija.

Kai į internetą atėjo reklama ir komercija, jis tapo nuolatiniu ambicingo ir godaus žmogaus palydovu, teigia specialistas.

Pasak jo, tuomet buvo likęs tik vienas žmogaus elgesio elementas, kurį internetui reikėjo užkariauti – noras būti priklausomam. „Patinka“ mygtukas pirmą kartą integruotas tinklalapyje „FriendFeed“ 2007 metais, 2009-iais jis pasirodė socialiniame tinkle „Facebook“ ir iš ten paplito po visą interneto jūrą – „Youtube“, „Amazon“ ir kitus.

Taigi šiandien internete ieškome ne tik informacijos, prekių ar linksmų vaizdelių, bet ir palaikymo.

Lygiai taip, kaip humoristai savo pasirodymą vertina pagal tai, kiek juoko sulaukia iš publikos, taip mūsų mintys internete šiandien ieško palaikymo, vertinamo pagal „patinka“ mygtuko paspaudimų skaičių, įsitikinęs N. Straussas.

Kiekvienas įrašas socialiniuos tinkluose, „nepapuoštas“ palaikymo mygtuku šiandien reiškia tą patį, ką anekdotas be juoko. Taigi, anot psichologo, internete nebegalime būti savimi, būname tokiais, kokie patinkame aplinkiniams.

Kontraversiška, bet kiekvieną kartą, kai kas nors išpublikuoja vaizdelį ar straipsnį socialiniuose tinkluose, pirmiausia žvelgiame kokiam kiekiui žmonių jis „patiko“, ar jam pliusą uždėjo bent kas nors iš draugų. Taigi esame skatinami neturėti savo požiūrio ir nuomonės, nes nuolat tik būti nurodomam kitų, kaip reikia jaustis.

„Patinka“ kultūra prieštarauja savimonei ir suvokimui, kurį individas turėtų ugdyti iš vidaus, ne iš išorės. Tai, kiek palaikymo, kiek komentarų prie savo įrašų sulaukiame, formuoja mūsų aplinką. „Ne kartą esu sutikęs įžymybių, kurios graužiasi, kad „Facebook“ tinkle mažiau „patinka“ gerbėjams nei jų konkurentė.

Kadangi tą nuolankumą labai lengva gauti, daugelis šiandieninio jaunimo visą energiją sudeda ne į knygas, muziką ar dailę, bet į „Facebook“ tinklą, nerimauja psichologas.

Anot jo, psichoanalitikas Erichas Frommas prieš 60 metų rašė, kad „žmogus yra sutvertas kaip sudėtinga socialinė mašina, kad administruotų visas technines mašinas, kurias jis pats sukuria. Kuo daugiau galios jis suteikia savo kuriamoms mašinoms, tuo silpnesnis prieš jas tampa jis pats.“

N. Straussas siūlo sukilti prieš „patinka“ mygtuko kultūrą ir dalintis su kitais tik tuo, kas apibūdina jus ir padaro skirtingu nuo kitų, ne suvienodina.

„Rašykite, kas jums svarbu, o ne tai ką nori išgirsti kiti. Susidarykite savo nuomonę apie tai, ką skaitote ar klausote, nežiūrėkite į jau paliktas kitų nuomones“, – ragina ekspertas.

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt

(1)
(0)
(0)

Komentarai (10)