Lietuvos energetikos ateitis: tarp saugumo ir kainos  (4)

Kelerius pastaruosius metus tiek kairieji, tiek dešinieji politikai lyg susitarę kartojo mantrą „Lietuva be branduolinės energetikos – Lietuva be ateities“, šį siekį aukso raidėmis įrašė į Nacionalinę energetikos strategiją ir jo nauda beveik įtikino šalies piliečius, kurie atominę energetiką vertina bene palankiausiai visoje ES.

Branduolinę euforiją šią vasarą ūmai išsklaidė naujosios Prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmoji spaudos konferencija.

„Turime peržiūrėti savo strategiją ir pažiūrėti, į ką geriau investuoti –ar į vėją, geotermiją, atliekų deginimą, ar į atominę energetiką, ar į viską kartu“, - netikėtai rėžė valstybės vadovė. Rimtesnių skaičiavimų iki 2018 m. atominę jėgainę susiplanavusi pasistatyti Lietuva, anot jos, neturėjo ir neturi.

Nauja studija

Iki šiol tvirtinta, kad įgyvendinus milijardų vertės atominės elektrinės projektą, Lietuva (viena arba drauge su kaimyninėmis šalimis) pagaliau nukirstų priklausomybės nuo rusiško organinio kuro bambagyslę ir užsitikrintų energetinę nepriklausomybę, kartu sumažindama aplinkos taršą anglies dvideginiu. Vartotojai irgi išloštų, nes būtų patikimai aprūpinti palyginti nebrangia elektros energija – bent jau ne brangesne nei pagaminta naujose gamtinėmis dujomis kūrenamose jėgainėse, jei tokios būtų statomos. Taip buvo teigiama prieš ketvertą metų Kauno technologijos universiteto mokslininkų atliktoje branduolinės energijos panaudojimo Lietuvoje tęstinumo studijoje, kuri tapo vienu pamatinių atominės idėjos akmenų.

Už branduolinės elektrinės statybas karštai agitavo ligšiolinis premjeras Gediminas Kirkilas, jo vyriausybė, dauguma tuometinio Seimo narių. Bet, kaip paaiškėjo, mojuodami „branduolinės Lietuvos“ vėliava, jie labiausiai stengėsi prastumti abejotino skaidrumo LEO LT sandorį. Atominės statyboje žadėję dalyvauti verslininkai, gavę solidžią šalies elektros ūkio dalį, pareiškė, jog dėl projekto niekada ir nebuvo apsisprendę. Toks įvykių posūkis sukėlė abejonių ne tik Prezidentei, bet ir daliai visuomenės: ar argumentai už branduolines statybą iš tiesų yra pakankamai objektyvūs ir svarūs, ar buvo išanalizuotos kitos alternatyvos, a buvo atsižvelgta į šalies ir vartotojų galimybes?

Pateikti atsakymą – būti ar nebūti branduolinei energetikai Lietuvoje – ir išsklaidyti painiavą Lietuvos piliečių galvose turėtų tarptautinė kompanija „NM Rothschild&Sons“.

„Dabar pasamdyti vieni žymiausių tarptautinių vertintojų atlieka išsamią studiją, kaip bus statoma, kas bus statoma, kiek tai kainuos. Ir elektros kainos prasme taip pat“, - sako Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius.

Pradines kompanijos įžvalgas mes jau esame publikavę - jose nurodoma, kad vienas naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) blokas gali kainuoti 3-5 mlrd. eurų.

Aštrios diskusijos

Lietuvos energetikos žinovus atominės perspektyvos padalijo į entuziastus ir skeptikus. „Niekas nepaneigė studijos išvadų. Atominė elektrinė Lietuvai yra būtina“, - sako profesorius, branduolinės energetikos ekspertas Leonas Ašmantas. Jo nuomone, žaliųjų šaltinių, tokių kaip vėjo, vandens, biomasės ar žemės gelmių energija, galimybės yra gerokai išpūstos, o branduolinė elektrinė Lietuvai yra geriausia alternatyva patikimai apsirūpinti palyginti nebrangia elektra. Antraip elektros šaliai gali pritrūkti, nes importo galimybės iš gretimų šalių yra ribotos.

KTU Energetikos technologijų instituto direktorius Jonas Gylys sako, kad alternatyvioji energija yra prabanga, už kurią vartotojai moka brangiau, o Lietuva vis tiek neišsiverstų be stambių elektros gamintojų – šiluminių arba atominės elektrinės. Tačiau elektrą gaminant šiluminėse elektrinėse, Lietuva liktų pavojingai priklausoma nuo įnoringos Rusijos gamtinių dujų.

Oponentai tvirtina, kad atominė elektrinė šiuo metu būtų per brangus projektas krizės niokojamai neturtingai šaliai.

„Seniai nebuvo tokių nepalankių aplinkybių statybai pradėti. Niekas neprognozavo, kad atominių elektrinių statybos kainos išaugs keleriopai“, - tvirtina Lietuvos energetikos instituto mokslo tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vidmantas Jankauskas atominę energetiką vadina „be galo brangia“, kol kas nepajėgiančia konkuruoti su organinį kurą naudojančiomis elektrinėmis. Kita vertus, pastatyta viena galinga elektrinė stabdytų alternatyviosios energetikos ir kogeneracinių elektrinių (jos vienu metu gamina ir elektrą, ir šilumą) plėtrą.

„Lietuva turi išplėtotą šilumos ūkį; jį reikia panaudoti plėtojant kogeneraciją“, - įsitikinęs profesorius.

Kainų aukštumos

Pasižvalgius po besikeičiančias pasaulines rinkas, aiškiai matyti, kad statybų kaina gali tapti didžiausiu kliuviniu atominei Lietuvos perspektyvai – vargu ar Lietuvos elektros vartotojai yra pasiryžę mokėti kelissyk brangiau už energiją, o vos galą su galu sudurianti valstybė pajėgtų įgyvendinti dešimčių milijardų vertės projektą.

Tarptautiniai ekspertai skaičiuoja, kad naujų jėgainių statybos kainos pastaraisiais metais išaugo iki 5,500 – 8.100 USD vienam instaliuotam kilovatui, o prieš keletą metų jos buvo 3 – 4 kartus mažesnės. Vadinasi, pastatyti 1300 MW galios elektrinę, lygią vieninteliam tebeveikiančiam Ignalinos atominės elektrinės reaktoriui, gali kainuoti 7–10,5 mlrd. USD (16,8 –25 mlrd. Lt).

JAV atominių elektrinių ekonomikos autoriteto Craig A. Severance šiemet publikuotoje studijoje nurodoma, kad smarkiai pabrangus statyboms, naujose atominėse elektrinėse JAV pagamintos elektros kilovatvalandė gali kainuoti 25 – 30 USct (60 – 72 Lct). Kiek mažesnius, bet vis tiek įspūdingus skaičius –50 – 60 ct/kWh – mini ir branduolines alternatyvas nagrinėję lenkų mokslininkai. Taigi, naujoje elektrinėje pagaminta elektra gali kainuoti apie 10 kartų brangiau nei šiuo metu gaminama Ignalinos jėgainėje, ir apie 3 kartus brangiau nei šiluminių jėgainių elektra. Taigi, ko gero, laimės lažybas Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys, vienoje spaudos konferencijoje pripažinęs, jog nežinia kokios „dėžės“ vardan garantavęs dėl ne mažesnės nei 64 ct/kWh elektros energijos kainos.

Vėluoja ir brangsta

Tikėtina, kad naujų atominių elektrinių statybos kaina bus aukštesnė nei planuojama, daro išvadą britų konsultacijų kompanija „Synapse Energy Economics“, apibendrindama pasaulines reaktorių statybos tendencijas.

JAV Energetikos departamento duomenimis, 75 šalyje veikiančių branduolinių jėgainių statybos kaina viršijo pradinius planus daugiau nei 2 kartus, o dauguma jų buvo paleistos vėliau nei žadėta.

Tiesa, atominės elektrinės JAV buvo statomos prieš kelis dešimtmečius, tačiau dabar vykstanti Olkiluoto 3 reaktoriaus statyba Suomijoje rodo, jog tendencijos nelinkusios keistis. Turėjęs tapti atominio renesanso pavyzdžiu Olkiluoto 3 projektas parodė, jog iš tikrųjų grandiozinės statybos yra gerokai sudėtingesnės nei konsultantų išvadose.

Per ketverius metus teko taisyti tūkstančius klaidų ir defektų, projekto sąmata nuo planuotų 3 mlrd. EUR šoktelėjo mažiausiai 50%, o statybų pabaigos dar nematyti. Prancūzijos kompanija „Areva“, žadėjusi reaktorių įrengti dar šiemet, apie galutinius terminus nustojo kalbėjusi.

Lietuvai teks dar kartą apsispręsti. Tai nebus lengva.

Parengta pagal žurnalo "Kelias" publikaciją

Aut. teisės: Žurnalas "Kelias"
Autoriai: Erikas Katinas

(0)
(0)
(0)

Komentarai (4)