Tarptautiniais biologinės įvairovės metais – nauji leidiniai apie Lietuvos gamtą  (0)

Lietuvoje antroje praėjusio amžiaus pusėje laukinių bičių ir kamanių sumažėjo 70 proc. Iki šiol apie šiuos įdomius ir naudingus vabzdžius išsamesnio leidinio lietuvių kalba nebuvo. Vasario 18–21 dienomis Vilniaus knygų mugėje leidykla „Lututė“ pristato dvi pažintines knygas apie mūsų šalyje gyvenančias kamanes – „Kamanės“ ir „Kamanė Dūzgalė“ – bei naują pažintinį leidinį „Žuvys“.

Švietėjiškus leidinius apie gamtą leidykla „Lututė“ leidžia 15 metų. Šie metai leidyklai itin reikšmingi – 2010-uosius Jungtinės Tautos yra paskelbusios Tarptautiniais biologinės įvairovės metais. „Kamanės“ ir „Žuvys“ papildė nuo 1998 m. leidžiamą pažintinę knygų seriją „Gamta šalia tavęs“, „Kamanė Dūzgalė“ – pažintinė knygelė jauniesiems skaitytojams. 2002 m. vyriausybės visame pasaulyje įsipareigojo iki 2010 m. sulėtinti biologinės įvairovės (augalų, gyvūnų, grybų, mikroorganizmų) nykimą, tačiau nepaisant visų pastangų biologinė įvairovė ir toliau sparčiai nyksta. Šiuo metu mūsų šalyje priskaičiuojama iki 20 tūkstančių gyvūnų, beveik 1,8 tūkstančio augalų ir iki 6 tūkstančių grybų rūšių. Iš jų 767 rūšys yra priskirtos retoms ir nykstančioms, todėl itin saugomos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. „Serijos „Gamta šalia tavęs“ leidiniais siekiame populiariai ir patraukliai plačiąją visuomenę supažindinti su Lietuvos biologine įvairove. „Kamanės“ ir „Žuvys“ – 13-oji ir 14-oji šios serijos knygos, – sako leidyklos „Lututė“ įkūrėjas gamtininkas Romualdas Barauskas. – Pasaulio biologinė įvairovė dėl kai kurios žmogaus veiklos labai skurdėja, o juk be jos negalėtume egzistuoti ir mes. Kasmet pasaulyje išnyksta ar į saugotinų sąrašus įrašoma daugybė rūšių. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Mūsų miškuose jau nebėra rudosios meškos, europinės audinės, ąžuolinės miegapelės, trijų paukščių, devynių vabzdžių ir kitų rūšių, daugybei rūšių gresia išnykimas. Biologinei įvairovei grėsmę kelia ne tik neatsakingas naudojimasis gamtos ištekliais, tarša, klimato kaita, bet tam tikra prasme ir gamtos nepažinimas. Vien teisinių dokumentų nepakanka, reikia šviesti žmones, ypač jaunąją kartą, kuriai šiemet knygų mugėje pristatome knygelę „Kamanė Dūzgalė“. Kas mėnesį mažiesiems skaitytojams rengiame žurnaliuką apie gamtą „Lututė“.“

Kamanė Dūzgalė“ (Milda Telksnytė, Vygandas Račkaitis) – apysakų knygelė, kurioje jaunieji skaitytojai supažindinami su įdomiu kamanių gyvenimu ir kitais jų aplinkos gyventojais – gėlėmis, drugeliais, vabalais.

Leidinyje vaizdžiai pasakojama apie išbandymų ir pavojų kupiną Kamanės Dūzgalės gyvenimą, jos šeimą, giminaites, draugus ir nedraugus. Nuotaikingos apysakos padės geriau pažinti šalia mūsų esančią gamtos įvairovę ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. Knygelė gausiai iliustruota gamtos fotografijomis.

Kamanės“ (Vytautas Tamutis, Justinas Straigis, Algirdas Amšiejus) – tai pirmasis išsamesnis leidinys apie kamanes lietuvių kalba, iki šiol lietuviškai apie kamanes buvo publikuota tik keli moksliniai ir vienas kitas populiarus straipsnis. Knygoje aprašomos Lietuvoje gyvenančios kamanės: 24 tikrosios kamanės ir 8 gegutkamanės. Kamanės (Bombus) – bičių (Apidae) šeimos vabzdžių gentis.

Per antrą XX a. pusę, intensyvinant žemdirbystę ir išnaikinus daugelį laukinių augalų, laukiniai bitiniai neteko maisto šaltinio. Pavieniai bitiniai labiausiai nyko per pastaruosius trisdešimt metų. Mūsų šalyje antroje praėjusio šimtmečio pusėje, pablogėjus bičių ganykloms, laukinių bičių ir kamanių sumažėjo net 70 proc. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 2 kamanių rūšys – didžiaakė ir stepinė (Lietuvos raudonoji knyga, 2007).

Leidinyje ne tik išsamiau supažindinama su mūsų šalyje aptinkamų rūšių kamanėmis, jų gyvenimo būdu, nauda gamtai ir žmogui, bet ir pateikiama patarimų, kaip gausinti jų populiacijas.

Žuvyse“ (Mindaugas Kirstukas) aprašomos dažnesnės Lietuvos gėluose vandenyse aptinkamos žuvys (daugiau kaip 30 rūšių). Glaustai pateikiama žuvų išvaizda, pagrindiniai atpažinimo požymiai, gyvenimo vieta ir būdas, žūklės ypatumai (kada draudžiama ir leidžiama žvejoti ir kt.), prie kai kurių rūšių nurodomos artimos ar labai panašios rūšys.

Ankstesniuose knygų serijos „Gamta šalia tavęs“ leidiniuose skaitytojai supažindinami su Lietuvos paukščiais, medžiais, varliagyviais ir ropliais, vabalais, samanomis ir kerpėmis, viena įdomiausių naktinių drugių grupių – sfinksais, visais Lietuvoje gyvenančiais šikšnosparniais, miškų žvėrimis.

Nepaisant visu svoriu leidybininkus užgulusio sunkmečio, leidykla „Lututė“ šiais metais ketina išleisti serijos „Gamta šalia tavęs“ papildytą antrąjį „Vabalų“ leidimą (B. Šablevičius) ir naujai parengtus „Varliagyvius ir roplius“ (J. Augustaukas). Šiemet numatyta išspausdinti ir dar vieną šios serijos knygą „Inkilų gyventojai“ (R. Juškaitis). Iki metų pabaigos turėtų pasirodyti pernai Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti pradėtos leisti serijos „Iliustruotoji Lietuvos gamta“ leidinys „Miško vištiniai paukščiai“, knygos apie elnius ir vilkus. Netolimoje ateityje planuojama išleisti išsamų pažintinį leidinį apie Lietuvos miškus ir jų biologinę įvairovę bei Lietuvos miškų žvėris.

Daug dėmesio leidykla skiria jauniesiems skaitytojams, kurių pasirinkimas – gyventi darniai su gamta ar toliau beatodairiškai švaistyti jos turtus – lems mūsų Žemės likimą. Nuo 1995 m. leidžiamame spalvingame švietėjiškame žurnaliuke vaikams „Lututė“ paprastai ir įtaigiai pasakojama apie gamtą, gausu užduotėlių, skaitytojai mokomi pažinti gyvūnijos ir augalijos pasaulį, skatinami juo rūpintis. Vaikų mėgstama prieš kelerius metus pasirodžiusi daugybės mokslinių darbų autoriaus, miškininko Remigijaus Ozolinčiaus „Mažoji dendrologija“, kurioje skruzdėliukas Liukas supažindina su dažnesniais Lietuvos medžiais ir krūmais. Leidykla leidžia pasakaites apie gamtą ir mažiausiems skaitytojams. 2008 m. žurnaliuko „Lututė“ redaktorės L. Marmaitės-Snitkienės iniciatyva įkurtas vaikų, mylinčių gamtą, klubas „Lutučiukai“, kurio tikslas – ugdyti kartą, mylinčią ir tausojančią gamtą, atsakingą už savo poelgius, už planetos ateitį.

Leidykla „Lututė“ bendradarbiauja su kone visomis šalies miestų ir rajonų savivaldybėmis, miškų urėdijomis, saugomų teritorijų direkcijomis, įvairiomis gamtosauginėmis organizacijomis ir aplinkosaugos institucijomis, švietimo įstaigomis, aktyviausiais Lietuvos gamtininkais. Per 15 metų išspausdinta beveik 500 knygų, per tūkstantį lankstinukų, skirtų ekologiniam švietimui, krašto pažinimui, pažintinių plakatų, atvirukų, kalendorių.

„Lututės“ bibliografijos sąraše svarią vietą užimą enciklopediniai leidiniai: „Vaistinių augalų enciklopedija“, „Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti“, augalų atlasas „Lietuvos žaliasis rūbas“, „Lietuvos dendroflora“, „Lietuvos perinčių paukščių atlasas“, taip pat žinomo mikologo V. Urbono „Lietuvos grybų atlasas“, garsaus gamtininko R. Kazlausko atlasas „Lietuvos drugiai“, drugių žinovų P. Ivinskio ir J. Augustausko „Lietuvos dieniniai drugiai“. Drauge su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba leidykla parengė knygą „Lietuvos gamta. Saugomos teritorijos“. Išspausdinta nemažai leidinių apie mūsų šalies parkus. 2007 m. Aplinkos ministerijos užsakymu leidykla išleido Lietuvos raudonąja knygą.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(1)
(0)
(0)

Komentarai (0)