Tiesa ir mitai apie BRICS  (0)

Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika – BRICS šalys – sparčiai kyla pasaulyje. Tačiau ar iš tiesų jos yra pasaulio ekonomikos ateitis? „Foreign Policy“ išaiškina, kiek plačiai paplitę įsitikinimai apie BRICS šalis yra teisingi ir ne.


BRICS šalys yra vienos klasės atstovės

Ir taip, ir ne. Be abejonės visos BRICS yra didelės šalys. Tiek populiacijos, ploto ir ekonomikos dydžiu. Kartu jos sudaro 40 proc. pasaulio populiacijos, 25 proc. – žemės ploto, ir apie 20 proc. – pasaulio BVP. Jos kartu valdo apie 43 proc. užsienio valiutų rezervų. 

Tačiau iki 1990-ųjų Rusija buvo už Geležinės uždangos, Kinija bandė atsigauti nuo Kultūrinės revoliucijos ir Tianmenio aikštės protestų, Indija buvo biurokratiniame košmare, o Brazilijoje siautėjo hiperinfliacija. Kiekvienai iš šių šalių reikėjo patirti gilias dideles krizes, kurios jas nukreiptų kitu vystymosi keliu. Dabar jų bendras BVP artėja link 14 trln. JAV dolerių – kuris lygus JAV BVP ir yra netgi didesnis pagal perkamumo galios paritetą. 

Tačiau BRICS nėra tikras blokas ar ekonominis vienetas. Be to, nė vienas iš narių nėra tikras lyderis savo regione. Kinijos kilimo nemėgsta Japonija, ja nepasitiki didelė dalis Pietryčių Azijos. Indija ir Kinija stebi vieną kitą su pavydu. Brazilija yra didelė žaliavų Kinijai tiekėja ir remiasi jos ekonomine sėkme. Tačiau dvi šalys varžosi dėl išteklių Afrikoje. Kinija su Rusija sutarė Sirijos klausimu, tačiau konkuruoja kitur. 

Nors prekyba tarp BRIC šalių auga, jos dar tarpusavy nepasirašė bendro laisvos prekybos susitarimo. Dar yra PAR, kuri formaliai prisijungė prie šios grupės 2010 m. Tačiau ji nėra lygi narė. Jos augimas, populiacija, ar ilgalaikis ekonomikos potencialas yra mažesnis. Indonezija, Meksika, Turkija ar P. Korėja bei Taivanis buvo logiškesni kandidatai. 

Ekonomiškai BRICS nėra darnus blokas. Rusija ir Brazilija smarkiai pirmauja pagal pajamas vienam gyventojui. Jų augimo trajektorijos irgi skirtingos. Be to, BRICS gresia konkurencija iš Meksikos ir Tailando. Taip pat kai kurios Afrikos šalys gauna daugiau investicijų ir politiškai stabilesnės nei lėtėjantis BRICS blokas. 

Tolimesnis BRICS augimas yra neišvengiamas

Tiesa, tačiau augimas lėtėja. Kinija turėtų aplenkti JAV BVP 2030 metais. Tačiau kitų BRICS narių bendras ekonomikų dydis per tą laiką Kinijos nepasivys. Bendrai blogas turėtų prilygti didžiausioms septynioms išsivysčiusio pasaulio ekonomikoms iki 2030 metų. 

BRICS vartotojai taip pat pradeda varžytis su kolegomis iš Amerikos pagal pirkimo galią. Vien Kinijoje yra parduodama daugiau automobilių, mobiliųjų telefonų, televizorių, šaldytuvų nei JAV. Net lėtėjantis BRICS ekonomikos variklis turėtų visa XXI a. išlikti svarbesnis nei JAV ir Europos ekonomikos. 

Tačiau nėra garantijų, kad BRICS išlaikys spartų augimo tempą. Kinijos ekonomistai prognozuoja, kad šią dekadą Kinijos augimas mažės nuo 10-12 iki 6-8 procentų. Indijos planai augti po 8 proc. per metus sumažinti iki 5-6 procentų. Brazilijai irgi sunkiai sekasi susigrąžinti augimą buvusį prieš krizę, o Rusija kenčia nuo Europos ekonominių problemų. 

Per finansų krizę BRICS laikėsi gerai

Neilgam. 2008 m. finansų krizė negimė kylančiose rinkose. BRICS patyrė trumpas V formos recesijas, tačiau greitai atsigavo ir jų vartotojų paklausa padėjo ištraukti pasaulį iš nuosmukio. 

Kai kas įspėjo, kad šių šalių bankų sistemos gali patirti tas pačias problemas, kurias išgyveno JAV ir Europa. Tačiau BRICS šalių centriniai bankai, kartu su kitais kylančių rinkų bankais, drauge padėjo vykdyti pasaulinį kiekybinį skatinimą. Be kurio Vakarų kiekybinis skatinimas būtų buvęs neadekvatus ir neefektyvus. Su juo paklausa žaliavoms stabilizavosi ir pasaulis išvengė depresijos. 

Ši intervencija į krizę turi savo kainą. Pilna jos suma šiandien dar nėra aiški. 

Nekilnojamojo turto burbulas, suvaidinęs didelį vaidmenį JAV ir Pietų Europos ekonomikose, BRICS šalyse nesprogo. Be to, Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje infliacija pakilo aukščiau nei norėtų centriniai bankai. Kol kas tai problemų nesukėlė, tačiau gali sukelti ateityje. Istorija byloja, kad kita krizė dažniausiai kyla regione, kuriam pirmą kartą sekėsi geriausiai. Jei tai tiesa, labiau tikėtina, kad kita krizė kils BRICS šalyse, o ne kitur. 

BRICS yra nenugalimi konkurentai

Ne. BRICS kelis dešimtmečius pelnėsi iš pigios darbo jėgos, aukšto produktyvumo bei masinių (nors ne įvairiapusiškų) investicijų į infrastruktūrą bei švietimą ir noro pasivyti turtingesnius varžovus. Iš pigios darbo jėgos šalių šios valstybės tapo pasaulinio lygio gamintojais. BRICS tapo gąsdinančiais ir grėsmingais konkurentais, nors kai kurios baimės buvo išpūstos. 

Tačiau paveikslas keičiasi. Pigi skalūninių dujų energija traukia investicijas į JAV. Taip pat Kinijoje ir Indijoje algos auga, o JAV stagnuoja, kas gali sumažinti BRICS konkurencinį pranašumą darbo jėgos atžvilgiu. Be to, BRICS šalyse pradeda trukti kvalifikuotos darbo jėgos. 

Mechanizacija taip pat leidžia grįžti į žaidimą išsivysčiusioms šalims. Pigesni ir įmantresni robotai dabar gali padaryti tiek pat, kiek dešimt ar daugiau darbuotojų. Išmanieji telefonai ir planšetės vis dar gaminamos Azijoje, tačiau BRICS nesugeba taip gerai išnaudoti savo produktyvumo kaip išsivysčiusios šalys. 

BRICS – geriausia vieta investicijoms

Nebetiesa. Iki 2008 m. BRICS rodikliai buvo geresni už kitas kylančias ar net išsivysčiusias vertybinių popierių rinkas. Per penkerius metus iki 2007 m. BRIC metinė grąža buvo 52 proc., o G7 rinkose – 16 proc. Tačiau per pastaruosius penkerius metus šis rodiklis buvo -3 proc. BRIC šalyse ir -1 proc. G7 valstybėse.

BRICS aplenks Vakarus

Ne taip greitai. Taip, BRICS ekonomikos auga ir jos dominuos pasaulio ekonomikoje visa ateinantį amžių, kaip kad anksčiau dominavo Europa ir JAV.

BRICS vis dar turi pranašumų konkurencingume. Tai naujos gamyklos, dėmesys inovacijoms, pirmavimas kai kuriuose pasaulio pramonės sektoriuose. Tad nors šiuo metu BRICS atsidūrė duobėje, jos yra pasiryžusios iš jos išlipti ir kilti dar aukščiau.

Tačiau nors amerikiečių ar Vakarų dominavimas pasibaigė, BRICS lyderiavimas dar neprasidėjo. Dabar tampa aišku, kad aiški linija tarp išsivysčiusio ir atsilikusio pasaulio yra praeities koncepcija. Vakarų tarptautinės įmonės noriai plečiasi į BRICS, nes augimas namų rinkoje sustojo. Kinijos ir Indijos korporacijos savo prekės ženklus plečia į kitas kylančias rinkas ir Vakarus. Labiau nei bet kada išsivysčiusių šalių ekonomikos likimas yra surištas su kylančių.

Vakarai vis dar turi didelį pranašumą intelektinės nuosavybės atžvilgiu. JAV, Japonija ir Vokietija 2011m. pateikė 58 proc. visų patentų paraiškų. Tačiau kylančios rinkos irgi vejasi. Kinijos patentų kiekis išaugo 33 proc., Rusijos – 21 proc., Brazilijos – 17 proc., Indijos – 11 procentais. JAV pateiktų patentų kiekis augo tik 8 proc., o Vokietijos – 6 procentais.

Politika gali tapti BRICS pražūtimi

Tiesa. Demokratijos ir laisvų rinkų plėtra didelėje Azijos, Lotynų Amerikos ir Rytų Europos dalyje yra įspūdinga, tačiau kai kurios BRICS šalys šioje srityje yra greičiau atsilikėlės nei pirmūnės. Legitimumas šiose šalyse daugiausia priklauso nuo ekonominės sėkmės, o ne nuo politikos. 

Kai kurie komentatoriai mėgsta girti autoritarinį kapitalizmą. Tačiau vien dėl to, kad Pekinas turi naują oro uostą, o Vladimiras Putinas gali nugriauti visa rajoną vien panorėjęs, nereiškia, jog politiškai jie turi pranašumą. Net demokratinės Indijos politika yra labiau korumpuota, o Brazilija neįstengia kovoti su nusikaltimais ir politiniais skandalais.

Šiuo metu BRICS yra stabilios, tačiau niekas nežino, kas bus ateityje. Pagarba oligarchams gali greitai pavirsti pavydu ir pykčiu. Didžiavimosi ekonominiais pasiekimais ir materialios gerovės užsitikrinimo nebeužtenka. Visuomenė pamažu pradeda reikalauti geresnės sveikatos apsaugos ir nacionalinio pripažinimo. BRICS vyriausybės turės elgtis atsargiai, kad nauji žmonių norai nevirstų socialiniais neramumais.

Vis dėlto, BRICS niekur nedings. Žinoma, joms reikės prisitaikyti prie mažesnių lūkesčių ir patenkinti daugiau gyventojų reikalavimų. Tačiau bet kuriuo atveju šios ekonomikos paliks ryškų pėdsaką XXI amžiuje.

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
(1)
(0)
(1)

Komentarai (0)