Kinijos ir Rusijos bičiulystė - naujos pasaulio tvarkos pradžia?  (5)

Aidint Pergalės dienos fanfaroms ir fejerverkams, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė vaisingą derybų raundą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Šalys pasirašė 32 bendradarbiavimo susitarimus. Abi valstybės nesidžiaugia Vakarų dominavimu ir bendradarbiauja vis artimiau. Ar jos gali pakeisti pasaulio jėgų pusiausvyrą?

Vienas svarbiausių šalis stiprinančių dalykų buvo sutarimas sujungti savo projektus: Rusijos vadovaujamą Eurazijos ekonominę sąjungą ir Kinijos Šilko kelio ekonominę juostą, rašo „The Moscow Times“.

„Mes siekiame naujo partnerystės lygio, kuris sukurs bendrą ekonominę erdvę Eurazijos žemyne“, – yra sakęs V.Putinas.

Jei tokie planai virs realybe, tai turės reikšmingų pasekmių tarptautinei sistemai. Be to, ekspertų teigimu, bendradarbiavimas su Kinija išsklaido spėliones, kad Rusija tik mėgina atkurti Sovietų Sąjungai žlugus prarastą šlovę.

Abi šalys susitarimus pradeda turėdamos viena kitai daug pasiūlymų. Kinija turi milžinišką statybos industriją ir ją atitinkantį darbo jėgos kiekį. Sumažėjus didelio masto projektams valstybėje, resursai gali būti panaudoti statant infrastruktūrą Eurazijoje. Tuo tarpu Rusija kinams gali pasiūlyti savo diplomatinę patirtį ir saugumo politikos Centrinėje Azijoje žinias.

„Kinijos ir Rusijos santykių logika pakitusi. Strateginė dviejų valstybių partnerystė tapo realybe. Kitos valstybės turės išmokti, kaip reaguoti į šiuos pokyčius“, – kalbėjo Carnegie tyrimų centro Maskvoje ekspertas Aleksandras Gabujevas.

Ekspertų patvirtintas žingsnis

Valdajaus tarptautinio diskusijų klubo nariai, kurie susitinka su V.Putinu kasmet ir turi tiesioginių ryšių su prezidento administracija, balandžio mėnesį išleido pranešimą, kuriame pabrėžė Rusijos ir Kinijos santykių svarbą.

Pasak vieno autoriaus, Aleksandru Lukinu, pranešimas Kremliaus buvo sutiktas palankiai: „Tai, kad mūsų valdžia sutiko su ekspertais, yra labai gerai. Ir Rusija, ir Kinija gaus reikšmingos naudos sujungusios savo resursus“, – sakė A.Lukinas ir pridėjo, kad Rusijos premjero pavaduotojas Igoris Šuvalovas panaudojo dalį pranešimo teksto savo kalbose ir yra vienas pagrindinių Kinijos bei Rusijos bendradarbiavimo propaguotojų.

Maskvos Carnegie centro vadovas Dmitrijus Treninas išleido savo ataskaitą šiuo klausimu. Jis rašė, kad nors išnyko „didžiosios Europos“ nuo Lisabonos iki Vladivostoko idėja, ją dabar pakeitė nauja vizija – „didesnės Azijos“ nuo Sankt Peterburgo iki Šanchajaus.

„Postkomunistinės Rusijos integracijos su Vakarais Europa jau praeityje, – rašė D.Treninas.- Rusijos konfrontacija su JAV padės sumažinti rusų ir kinų konkurenciją, tai turės daug naudos Kinijai. Tačiau tai nereiškia, kad Kinija diktuos Rusijai. Pastaroji tikrai ras būdą, kaip sukurti santykius su savo partnere“.

Sankcijų pasekmės

Vienas pirmųjų šių santykių rezultatų turėtų pasirodyti šią savaitę Sankt Peterburgo Ekonomikos forume, kuriame Rusija ir Kinija turėtų pasirašyti susitarimą statyti pirmąjį Rusijos greitąjį geležinkelį, kuris sujungs Maskvą su Tatarstano sostine Kazane. Iki Ukrainos krizės šį projektą Rusija ketino vykdyti su Europos kompanijų pagalba.

Praėjusią savaitę kalbėdamas spaudos konferencijoje premjeras Dmitrijus Medvedevas betgi išreiškė padėką dėl Vakarų sankcijų, kurios buvo pritaikytos Rusijai dėl veiksmų Ukrainoje. V.Putino dešiniosios rankos teigimu, jos tapo impulsu Rusijai stiprinti Maskvos santykius su Rytų kaimynais.

„Aš dėkoju visoms valstybėms, kurios pritaikė sankcijas ir sakau tai visiškai nuoširdžiai“, – kalbėjo Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas.

Laukia dideli iššūkiai

Vis dėlto Rusijos ir Kinijos santykių vis dar laukia daug iššūkių. Vienas didžiausių – Rusijos nenoras užimti antrąją vietą regione. Pasak ekspertų, Pekino lyderiai bus pakankamai išmintingi ir pasiūlys Kremliui bent jau iliuziją, kad jų vaidmuo vienodas. To niekada nebūtų su Vakarais.

„Kinų lyderiai yra labai pragmatiški, o rusams svarbiausia jaustis reikšmingais. Antraip nei vakariečiai, kinai niekada nemokys rusų ir nedemonstruos savo viršenybės“, – sakė A.Gabujevas.

Tačiau, visų svarbiausia, Kinija ir Rusija yra draugiškos viena su kitas, nes dalijasi daug bendrų suvokimų apie tarptautinę sistemą. Abiems atrodo svarbi federalinė lyderystė, abi mato demokratijos ir žmogaus teisių platinimą kaip Vakarų priedangą savo užsienio politikos interesams. Galiausiai, abiems patinka jėgų daugiapoliškumas tarptautinėje sistemoje.

Antraip nei Vakarų valstybėse, V.Putinas mėgaujasi savo populiarumu Kinijoje. Net ir po Krymo aneksijos teigiamai Kremliaus vadovą vertino 92 proc. kinų. Vis dėlto ekspertai sutarė, kad Rusijai reiks vidinių pokyčių, kad galėtų kalbėtis su Kinija kaip lygi su lygia.

„Nors jie turi daug pasipūtėliškų tikslų, pasiekti juos bus labai sunku, – sakė A.Gabujevas.- Tačiau šiuo metu nėra jokios alternatyvos Kinijai. Rusijos elitui norėtųsi dirbti Europoje ir prabusti Londone. Tačiau tam, kad Maskva pasiektų savo tikslus, jiems teks susitaikyti su realybe“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(17)
(2)
(15)

Komentarai (5)