Kas vyksta organizme kramtant gumą: ilgalaike prasme labai daug žalingo poveikio  ()

Gift Kirabo – tikrai ne vienintelė aistringa kramtomosios gumos mėgėja. Baruose, naktiniuose klubuose, kavinėse dažnai gali pamatyti kramtomąja guma besimėgaujančių žmonių. Aišku, niekas nedraudžia to daryti. Tik ar tai tikrai nekenkia?

Sudarydama mokyklinių prekių sąrašą, pirmoje vietoje G. Kirabo įrašo kramtomąją gumą. Keturiolikmetė „St Paul’s“ koledže besimokanti mergina tvirtina, kad gumos kramtymas jai padeda susikaupti per pamokas, rašo „The Daily Monitor“.

Per atostogas, kai pamokose sėdėti nereikia, išsiųsta į parduotuvę ji visada įsigyja ir kramtomosios gumos, kad turėtų ką veikti. Taip elgiasi ne vien G. Kirabo. Kur pažvelgsi, visur pilna kramtomąją gumą kramtančių žmonių. Juk tai nedraudžiama. Juk manoma, kad tai nieko blogo.

Daugelis paauglių, paklausti, kodėl kramto kramtomąją gumą, paaiškina, kad tokia veikla padeda atsipalaiduoti, išsklaidyti įtampą, pagerinti burnos kvapą, atsispirti pagundai nuolat ką nors kramsnoti, be to, kramtomoji guma gali būti labai skani.

Bulambuli regione dirbantis sveikatos priežiūros specialistas Muhammadas Mulongo tvirtina, kad kramtyti gumą nėra sveika ir didžiausią pavojų sveikatai kelia skrandyje skatinamas rūgšties išsiskyrimas.

Pavojus sveikatai

Anot M. Mulongo, kramtant kramtomąją gumą skrandyje stimuliuojama virškinimo sulčių gamyba. Ant skrandžio sienelių išsiskiria hidrochlorido rūgštis. Tai natūralus procesas. Taip organizmas pasirengia virškinti į skrandį patenkantį maistą.

„Pradėjus kramtyti kramtomąją gumą, skrandyje taip pat inicijuojama rūgšties gamyba. Deja, šįkart jokio maisto į jį nepatenka. Taigi, skrandyje kaupiasi rūgštis, kuri graužia skrandžio gleivinę, – sako M. Mulongo. – Kuo daugiau rūgšties susikaupia skrandyje, tuo didesnė tikimybė, kad galop ims vystytis skrandžio opos.“

Mokslininkas priduria, kad šį procesą, be abejo, lemia tai, kaip dažnai guma kramtoma.

Mbalės regione esančioje ligoninėje dirbantis pediatras Andrew Kasoro sako, kad kramtant kramtomąją gumą burnoje susikaupia labai daug seilių. Taip apgaunamas skrandis, kuriam perduodama informacija apie alkį arba vartojamą maistą. Tokia klaidinanti reakcija žalinga sveikatai.

„Kad ir kokią kramtomąją gumą kramtytumėte, būtina jausti saiką. Be to, neskatinkite vaikų kramtyti kramtomosios gumos, nes jos sudėtyje esantis cukrus gali pakenkti dantims ir apskritai tai nėra sveika skrandžiui“, – sako A. Kasoro.

Vienu klausimų visi gydytojų iš karto sutaria – kramtant kramtomąją gumą papildomai nuryjama oro, todėl gali atsirasti pilvo skausmų ir pasireikšti pilvo pūtimas, siejamas su dirgliosios žarnos sindromu.

Dirgliosios žarnos sindromas – tai plačiai paplitęs sutrikimas, kuriam būdingi pilvo skausmai, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas. Šis sindromas dažnai siejamas su patiriamu stresu, depresija, nervingumu arba ankstesnėmis žarnyno infekcijomis.

Pasak vaikų ligų specialisto A. Karoso, kramtant gumą skrandyje išsiskiria per daug rūgšties ir ilgainiui gali sutrikti virškinimo sulčių gamyba, kai iš tiesų vartojamas maistas. Specialistas aiškina, kad gali pasireikšti nepageidautinų su skrandžiu ir žarnomis susijusių simptomų, pavyzdžiui, viduriavimas, kurį sukelia kramtomojoje gumoje esantys dirbtiniai saldikliai.

Kitos kramtomosios gumos sukeliamos problemos

Prieš įsimesdami į burną eilinį gabalėlį kramtomosios gumos, prisiminkite apie toliau aprašytą pašalinį poveikį, kurį gali sukelti besaikis gumos kramtymas.

M. Mulongo aiškina, kad kramtant gumą gali padidėti potraukis vadinamajam greitmaisčiui. Tyrimai parodė, kad gumos kramtymas slopina apetitą, mažina alkį, todėl sunku suprasti, kada pasisotinama.

„Gumą kramtantys žmonės, pavyzdžiui, vartoja mažiau vaisių, bet suvalgo daugiau tokių beverčių produktų kaip bulvių traškučiai ir saldainiai. Taip tikriausiai yra todėl, kad dėl kramtomojoje gumoje esančių skonio stipriklių silpniau juntamas vaisių ir daržovių skonis“, – sako M. Mulongo.

Reikia paminėti ir tai, kad nuo gumos kramtymo gali išsivystyti žandikaulio traškėjimo sindromas, mat kramtant gumą žandikaulio raumenys dirba nesubalansuotai (pavyzdžiui, jei yra polinkis kramtyti viena puse). Žandikaulio traškėjimo sindromas – tai skausmingas sutrikimas, ilgainiui galintis sukelti galvos, ausų ir dantų skausmus.

Ką kramtome?

Kaip tvirtinama internete skelbiamose publikacijose, gaminant kramtomąją gumą naudojamas dirbtinis saldiklis aspartamas, patekęs į organizmą skyla į amino rūgštis ir metanolį, o pastarasis vėliau – į skruzdžių rūgštį, pasižyminčią dirginančiu poveikiu, ir formaldehidą.

Formaldehidas yra cheminis kancerogenas. Per įprastą kepenyse ir inkstuose vykdomą maisto medžiagų filtravimo procesą formaldehidas nepašalinamas. Jei kramtomojoje gumoje yra cukraus, kol jis neištirpsta, kramtant gumą dantys tiesiog skalaujami cukraus tirpale, todėl, savaime suprantama, pradeda greičiau gesti.

Poveikis

Kramtomosios gumos kramtymą mokslininkai sieja su paauglių galvos skausmais. Gydytojai perspėja, kad gumos kramtymui tapus įpročiu, būtina pasistengti gumos atsisakyti. Priežastys, dėl kurių verta ryžtis, – tai abejotino naudingumo sudedamosios dalys, taip pat poveikis dantims ir virškinimui.

Ko galima rasti gabalėlyje kramtomosios gumos

Štai kokios medžiagos įeina į kramtomosios gumos sudėtį: aspartamas, BHT (dibutilhidroksitoluenas), kalcio kazeino peptonas (kalcio fosfatas), titano dioksidas ir gumos bazė, išgauta iš parafino, polivinilo acetato ir talko (visi jie siejami su vėžiu).

Aut. teisės: delfi.lt

(20)
(5)
(15)

Komentarai ()