[Žinios trumpai] Pirmieji sąjungininkų nesutarimai? Lenkija prašo Ukrainos pripažinti savo karo nusikaltimus: kas vyksta? ()
Lenkijos prezidentas pirmadienį, nepaisant Kijevo ir Varšuvos bendro fronto prieš Rusiją, paragino Ukrainą pripažinti, jo teigimu, gėdingą tiesą apie tai, kaip Ukrainos nacionalistai per Antrąjį pasaulinį karą išžudė daugiau nei 100 000 lenkų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Andrzejaus Dudos pasisakymai buvo padaryti minint 79-ąsias 1943 m. žudynių Voluinėje nacių okupuotoje Lenkijoje metines ir buvo ryškus priminimas apie sudėtingus istorinius ryšius tarp Varšuvos ir Kijevo tuo metu, kai Rusijos invazija į Ukrainą suartino dvi kaimynes kartu.
Lenkija atvėrė duris Ukrainos pabėgėliams, o Duda leido savo šalį naudoti kaip logistikos centrą, kad Ukraina būtų aprūpinta Vakarų ginklais, kai ji kovoja alinantį karą prieš Rusiją.
Tačiau pirmadienį Varšuvoje vykusioje ceremonijoje Duda pasakė, kad tiesa apie karo laikų žudynes ir kitas panašias žudynes Rytų Galicijoje 1944–1945 m., nepaisant to, turi būti „tvirtai ir aiškiai pripažintos“, ir paragino Kijevą pripažinti lenkų etninį valymą, vykdytą Ukrainos nacionalistinės milicijos.
„Kalbama ne apie kerštą. Nėra geresnio to įrodymo nei laikas, kurį turime dabar“, – sakė D. Duda, turėdamas omenyje dabartinį dviejų šalių bendradarbiavimą prieš Rusiją.
Pasak jo, šis klausimas ukrainiečiams sudėtingas, nes kai kas Ukrainoje laiko nacionalistines milicijas pasipriešinimo Sovietų Sąjungai didvyriais ir skausmingos Kijevo kovos už nepriklausomybę nuo Maskvos simboliu.
„Tie, kuriuos žinome, buvo žudikai, taip pat buvo Ukrainos didvyriai, kitu metu ir su kitokiu priešu, ir dažnai žuvo nuo sovietų rankos, su giliu tikėjimu kovodami už nepriklausomą, laisvą Ukrainą“, – sakė D. Duda.
Ukraina neatsakė į Dudos komentarus, tačiau tikėtina, kad kai kurie jo pasisakymai bus laikomi netinkamu laiku, nes bandymai aptarti tokius įvykius dabar laikomi Rusijos įkvėptu bandymu melagingai paversti Ukrainą šalimi, kurią reikia denacifikuoti, tai yra vienas iš Rusijos vadinamos specialiosios karinės operacijos tikslų.
Lenkijos parlamentas pareiškė, kad žudynes, kurias 1943–1945 m. įvykdė Ukrainos sukilėlių armija ir Stepano Banderos vadovaujama Ukrainos nacionalistų organizacija, turėjo genocido elementų.
Ukraina nesutiko su tokiu tvirtinimu ir dažnai nurodo Voluinės įvykius kaip Lenkijos ir Ukrainos konflikto, kuris paveikė abi tautas, dalį.
Lenkų istorikai teigia, kad per lenkų atsakomąsias operacijas taip pat žuvo iki 12 000 ukrainiečių.
