NASA praneša apie nelaimę: pažeistas milijardus kainavęs James Webb teleskopas, mokslininkai svarsto, kas bus toliau (Foto) (1)
NASA dar nežino, kiek mikrometeoritų smūgiai paveiks observatorijos veiklą ir ar ji galės tęstis 20 metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
James Webb kosminis teleskopas jau oficialiai pradėjo savo darbą kosmose 1,5 mln. km atstumu nuo Žemės. Pagrindinė jo užduotis – pamatyti ankstyviausias žvaigždes ir galaktikas mūsų visatoje ir padėti mokslininkams atsakyti į „kosminius“ klausimus, kurie vis dar lieka neatsakyti. Tačiau Webb teleskopo „gyvybei“ grėsmę kelia tokios kosminės uolienos kaip mikrometeoritai. Jie gali būti gana maži, dulkių dydžio arba gali būti tikrai grėsmingi, daug didesnio dydžio akmenys. Būtent toks mikrometeoritas atsitrenkė į vieną iš pagrindinio veidrodžio segmentų ir padarė jam didelę žalą, praneša „Space“.
Visą pasiruošimo darbui laiką, o tai truko šešis mėnesius, į pagrindinį 6,5 m skersmens Webb teleskopo veidrodį kartą per mėnesį krisdavo nedideli kosminiai akmenukai – mikrometeoritai.
Remiantis NASA ataskaita, ši kosminė uola buvo daug didesnė, nei parodė galimų teleskopų susidūrimų su tokiais objektais modeliavimas. Kosmoso agentūra paskelbė pagrindinio Webb teleskopo veidrodžio nuotrauką, kurioje matyti smūgio pasekmės.
Kairėje pusėje yra numatoma pagrindinio Webb teleskopo veidrodžio būsena, o dešinėje – veidrodžio būsena po to, kai vieną iš 18 segmentų sugadino mikrometeoritas.
Ataskaitoje teigiama, kad observatorijai padaryta žala buvo didesnė, nei tikėjosi mokslininkai. Dabar NASA bando nuspėti, kaip tokios kosminės uolienos gali paveikti Webb teleskopo veikimą ir ar jis galės dirbti kosmose planuojamus 20 metų.
Nepaisant to, kad vieno iš pagrindinio veidrodžio segmentų pažeidimas neturėjo didelės įtakos viso teleskopo veikimui ir pagrindinis veidrodis atlieka savo funkcijas, mokslininkai vis dar negali tiksliai pasakyti, kas teleskopui nutiks ateityje, jei į jį atsitrenks didesni mikrometeoritai.
Atsitiktiniai mikrometeoritų susidūrimai su Hablo kosminiu teleskopu ir net su TKS nesutrukdė jiems tęsti savo darbo kosmose kelis dešimtmečius. Tačiau problema ta, kad Hablas ir orbitinė stotis yra netoli Žemės esančioje erdvėje, o Webb teleskopas yra daug toliau nuo Žemės, kur didesnė tikimybė atsitiktiniams mikrometeoritų smūgiams.
NASA išsiaiškino, kad panaši mikrometeoritų grėsmė Webb teleskopui kils kiekvieną mėnesį. Tačiau mokslininkai jau sulygiavo veidrodžio segmentus po kito smūgio ir mano, kad tokiu būdu jie galės juos dar labiau perkonfigūruoti.
Tačiau viskas priklauso nuo kosminės uolienos, kuri kas mėnesį gali susidurti su Webb teleskopu, dydžio. Remiantis ankstesniais modeliais, didelės uolos gali atsitrenkti į teleskopą ne dažniau kaip kartą per kelerius metus. Tačiau mokslininkai dar nėra tikri dėl tokių prognozių tikslumo.
Kol kas mokslininkai vieną iš šios problemos sprendimo būdų mato manevrus, kuriais šiek tiek keičiama kosminės observatorijos skrydžio trajektorija, siekiant išvengti pavojingų grėsmių. Juk mikrometeoritų skrydžio greitis gali siekti 1000 m/s. Ir jei tai yra pakankamai didelis mikrometeoritas, jis gali padaryti didelę žalą pagrindiniam Webb veidrodžiui.
Iki šiol preliminarūs modeliavimai parodė, kad didelės kosminės uolienos, kurias paliko sugrįžtanti Halio kometa, gali kelti rimtą grėsmę Webb teleskopui 2023 ir 2024 m.