Kai Michailas Sokolovas užsirašė dirbti FSB saugumo tarnyboms, jis nė neįsivaizdavo, kad jo kelionė baigsis perpildytoje pabėgėlių stovykloje Nyderlanduose esančio miestelio pakraštyje.

„Pastarieji šešeri metai buvo tarsi amerikietiški kalneliai. Džiaugiuosi, kad nebesu FSB naguose“, – interviu metu dienraščiui „Guardian“ šią savaitę sakė buvęs FSB informatorius ir įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno antikorupcinio tinklo darbuotojas.

Dabar 25 metų vyras gyvena perpildytame bendrabutyje, jo vengia kolegos aktyvistai, o internete jį užgaulioja buvę FSB vadovai.

„Galiu lažintis, kad tu ten rūkai žolę“, – neseniai rašė vienas iš jo vadovų.

M.Sokolovo istorija nušviečia slaptų Maskvos saugumo tarnybų veiklą ir jų bandymus infiltruoti Rusijos opoziciją šalyje ir užsienyje.

„Esu įsitikinęs, kad mūsų buvo šimtai“, – sakė M.Sokolovas. – Beveik kiekviena organizuota opozicinė grupė turėjo žemo ar vidutinio lygio informatorių“.

M.Sokolovas užaugo Votkinske, pramoniniame Udmurto respublikos mieste, esančiame maždaug už 1300 kilometrų į rytus nuo Maskvos. Ten jis išgarsėjo kaip jaunas ir ambicingas kovos su korupcija aktyvistas, savo asmeniniame „YouTube“ kanale skelbęs vaizdo įrašus apie tyrimus, liečiančius vietos pareigūnus.

Jo gyvenimas pasikeitė vieną 2016 m. dieną, kai jis buvo iškviestas į Votkinsko policijos nuovadą, kur FSB agentas pasakė, kad jam gresia kalėjimas už vengimą atlikti privalomąją karinę tarnybą.

„Man buvo 19 metų ir aš labai bijojau saugumo tarnybų. Nebuvau pasiruošęs praleisti laiko kalėjime“, – sakė jis.

Todėl jis pasinaudojo FSB pasiūlymu bendradarbiauti ir išvengė galimos dvejų metų bausmės: „galbūt tai buvo savanaudiška, bet tuo metu aš rūpinausi savimi“.

Nuo tada jis kartą ar du kartus per mėnesį susitikdavo su savo FSB vadovais apleistose automobilių stovėjimo aikštelėse, kur perduodavo jiems informaciją apie būsimus tyrimus ir pranešdavo apie visus planuojamus antivyriausybinius protestus mieste.

„Jie visada buvo draugiški, elgėsi su manimi kaip su draugu, o aš šypsodavausi atgal. Tačiau mintyse vis galvodavau: jūs, vaikinai, esate niekšai bastūnai“.

Nepaisant to, kad dirbo informatoriumi, M.Sokolovas tvirtina, kad visada jautėsi lojalus savo kolegoms aktyvistams.

„Nuo pat tos dienos, kai pasirašiau dokumentą, mano šūkis buvo kuo mažiau kenkti opozicijai ir padėti draugams, kai tik galėsiu, – sakė jis. – Bet, žinoma, padariau keletą dalykų dėl kurių gailiuosi, tad daugelis žmonių dabar manęs nekenčia.“

Pasak jo, vietiniai FSB padaliniai, kuriuose jis dirbo, niekada nesikišo į jo tyrimus, o naudojo jį tik rinkti informaciją apie korumpuotus pareigūnus savo tikslams.

„Jie visada norėjo gauti kompromituojančios informacijos apie pareigūnus ir verslininkus, kad galėtų juos šantažuoti, bet dažnai buvo per kvaili, kad patys ją rastų“, – sakė jis.

Jis taip pat tvirtino, kad kartais veikdavo kaip dvigubas agentas, duodamas patarimus kai kuriems aktyvistams, kad apsaugotų juos nuo galimo baudžiamojo persekiojimo.

„Įspėdavau draugus, kad saugumo tarnybos jais susidomėjo, kad jiems geriau būti atsargiems“, – sakė jis.

Dienraštis „The Guardian“ negalėjo nepriklausomai patikrinti visų M.Sokolovo pasakojimo detalių, tačiau jis parodė, jo teigimu, pokalbius tarp jo ir kuratorių. Du A.Navalno darbuotojai taip pat nurodė nepriklausomam Rusijos leidiniui „Verstka“, kad M.Sokolovas neseniai susisiekė su jais ir prisipažino apie savo darbą su FSB.

Nuo 2017 m. M.Sokolovas savanoriškai dirbo A. Navalnui, o 2021 m. pradžioje jo FSB vadovai apsidžiaugė, kai jis gavo apmokamą tyrėjo darbą A. Navalno kovos su korupcija fonde.

„FSB norėjo žinoti, iš kur gaunamos A.Navalno lėšos, kas už viską moka“, – sakė jis.

Sunku pasakyti, kokią įtaką M.Sokolovo darbas FSB turėjo susidorojimui su A. Navalno judėjimu.

„Žmonės gali manyti, kad perduodavau labai slaptą informaciją, bet net jei ir būčiau norėjęs, paprasčiausiai neturėjau prieigos prie tų dokumentų. Aš net nežinojau, kiek uždirba mano vyresnieji“, – sakė jis. – Dėl manęs nebuvo iškelta nė viena baudžiamoji byla.

Buvęs kolega, glaudžiai dirbęs su M.Sokolovu, patvirtino šį pasakojimą, sakydamas Rusijos leidiniui „Verstka“, kad jis neturėjo prieigos prie A. Navalno fondo būstinės vidaus dokumentų.

„Jis galėjo turėti prieigą tik prie būsimų tyrimų scenarijų „Google“ dokumentuose. Ir ten nebuvo visiškai nieko slapto. Mes visada dirbome atvirai“, – sakė buvęs kolega.

Sunku patikrinti ir M.Sokolovo teiginius apie tai, kokiu mastu FSB infiltravosi į A. Navalno tinklą. Keletas buvusių A. Navalno aktyvistų teigė, kad FSB kreipėsi ir į juos.

„Nežinau, kiek buvo informatorių, bet apie tai visada žinojome“, – sakė 19 metų Vladimiras Nečajevas, buvęs A. Navalno darbuotojas iš Sankt Peterburgo, kuris teigė, kad taip pat buvo spaudžiamas dirbti FSB po to, kai buvo suimtas už dalyvavimą antivyriausybiniame proteste. V. Nečajevas pasiūlymo atsisakė.

„Akivaizdu, kad dirbti FSB yra blogai, tačiau kiekviena situacija yra skirtinga. Būti vienam kambaryje su FSB gali būti baisu“, – pridūrė jis.

Keli aukšto rango A. Navalno padėjėjai atsisakė duoti interviu šiam straipsniui.

M.Sokolovas sakė, kad dėl nekontroliuojamų saugumo tarnybos galių daugeliui jaunų aktyvistų sunku ignoruoti jų grasinimus.

„FSB siekia jaunų ir pažeidžiamų žmonių. Jie visada ras kuo jus apkaltinti, nesvarbu, ar tai būtų dalyvavimas protesto akcijoje, ar narkotikų laikymas, ar dar kas nors.“

Birželį Rusijos teismas uždraudė A.Navalno organizaciją kaip „ekstremistinę“, ir tai paskatino masinį A. Navalno darbuotojų išvykimą į Baltijos šalis ir Gruzijos sostinę Tbilisį.

Matydama, kad Rusijoje jis nebereikalingas, FSB pasiūlė perkelti M.Sokolovą į Tbilisį, kad šis stebėtų naujai ištremtą opoziciją.

„Žinojau, kad amžinai taip gyventi negalėsiu“, – sakė jis. – Tai buvo mano šansas pagaliau pabėgti“.

Jis teigė, kad ankstesnis bandymas pabėgti iš Rusijos 2019 m. nepavyko, kai buvo nepriimtas Lenkijos pasienyje.

Atvykęs į Gruziją, jis sakė, kad greitai nutraukė ryšius su FSB ir prisipažino Antonui Michalčiukui iš fondo „Laisvoji Rusija“, organizuojančio antikarinius mitingus Tbilisyje, kad jam buvo pavesta informuoti apie „Laisvosios Rusijos“ veiklą.

Tbilisyje jis taip pat susitiko su dvidešimtmečiu Vsevolodu Osipovu, aktyvistu, kuris praėjusį mėnesį Rusijos nepriklausomai naujienų svetainei „Meduza“ pasakojo, kad FSB jį užverbavo ir išsiuntė į Gruziją stebėti Rusijos opozicijos.

Vasario 24 d. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, V.Osipovas sakė, kad greitai nutraukė ryšius su vadovybe.

„Anksčiau maniau, kad nesu geras žmogus, bet prasidėjus karui pasijutau kaip niekšas“, – sakė V.Osipovas, kuris dabar dirba Tbilisyje.

Invazija padarė didžiulę įtaką ir M.Sokolovui.

Kovo 1 d. Tbilisio centre vykusio antikarinio protesto vaizdo įraše matyti, kaip emocingas M.Sokolovas išeina į sceną. „Aš esu Rusijos pilietis ir esu prieš Putiną, – sakė jis, mojuodamas Rusijos pasu. – Noriu savanoriu ir noriu eiti į karą kovoti už Ukrainą. Aš nepasirinkau Putino“.

Netikėtu posūkiu M.Sokolovas ir V.Osipovas, išskridę į Stambulą, bandė prisijungti prie tarptautinio Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų legiono. Tačiau Ukrainos ambasadoje, kuri nenorėjo siųsti Rusijos piliečių į mūšio lauką, jų buvo atsisakyta.

„Norėjau kovoti prieš Rusiją šiame kare. Galbūt jaučiau kaltę dėl to, kad dirbau FSB, nežinau“, – sakė M.Sokolovas, rodydamas nuotraukas, kuriose užfiksuotas Stambule su V.Osipovu.

„Manau, kad dėl šio siaubingo karo netrukus išgirsime daugiau tokių istorijų, kaip mano, kurios iškils į viešumą.“

Galiausiai, nusprendęs, kad Gruzijoje, šalyje, kurioje knibždėte knibžda rusų agentų, nebėra saugu, jis išskrido į Nyderlandus ir paprašė politinio prieglobsčio.

Jo FSB vadovai jo nepamiršo ir nuo tada, kai jis paviešino informaciją, siuntinėja jam žinutes.

„Visa tai nieko nepakeis. Tu tik bandai save pateisinti“, – sakoma neseniai „Guardian“ matytame vieno iš jo tariamų FSB vadovų tekstiniame pranešime.

Parengta pagal „The Guardian“ inf.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()