Kodėl NASA taip nori sugrįžti į Mėnulį? Tikrasis tikslas slypi kur kas toliau ir giliau  ()

Pirmadienį turėjęs įvykti misijos „Artemis 1“ startas dėl gedimo atidėtas mažų mažiausiai iki penktadienio – bet galima neabejoti, kad anksčiau ar vėliau jis tikrai įvyks.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tačiau kodėl NASA taip veržiasi į Žemės palydovą? Kaip rašo CNN, misija „Artemis 1“ (dar be įgulos), bus tik pirmas žingsnis į ateityje laukiančius kosminius tyrimus, kurie savo ruožtu pagrįs ambicingus planus.

Paskutinį kartą Mėnulyje žmonės nusileido misijoje „Apollo 17“ – prieš beveik 50 metų – ir šios paskutiniosios „Apollo“ misijos ilgiausio skrydžio į gilųjį kosmosą su įgula pasiekto trukmės rekordo – 12 su puse dienų – vis dar niekas nepagerino.

Vykdant programą „Artemis“, kurios tikslas – išlaipinti žmones neištirtame Mėnulio pietų ašigalyje, astronautai dalyvaus ilgai trunkančiose giliojo kosmoso misijose, kuriose bus praplėstos kosmoso tyrinėjimo ribos, skelbia NASA.

„Grįžtame į Mėnulį tam, kad išmoktume ten gyventi, dirbti ir išgyventi“, – anksčiau šį mėnesį per spaudos konferenciją sakė NASA administratorius Billas Nelsonas.

„Kaip išlaikyti žmones gyvus tokiomis nepalankiomis sąlygomis? Mes ketiname išmokti, kaip panaudoti Mėnulyje esančius išteklius, kad ateityje galėtume kurti daiktus, kai nukeliausime nebe už ketvirčio milijono mylių, ne tris dienas trunkančioje kelionėje, bet už milijonų mylių ir mėnesius – jei tik ne metus – truksiančioje kelionėje“, – kalbėjo jis, turėdamas omenyje neapibrėžtoje ateityje planuojamas NASA misijas į Marsą.

Šeštadienį NASA astronautas Randy Bresnikas per NASA surengtą spaudos konferenciją kalbėjo apie Mėnulio tyrinėjimo svarbą rengiantis išsilaipinimui Marse.

Pasak jo, stovyklaudami Aliaskoje ar kur kitoje atšiaurioje ir gyvybei pavojingoje aplinkoje, nevertėtų pasikliauti vien tik naujais įrankiais ir dar nesuplyšusiais batais. Marsas taip pat nėra ta vieta, kur galima pirmą kartą išbandyti naują įrangą.

„Pirmiausia ketiname nuvykti į keletą vietų šiek tiek arčiau, – aiškino R.Bresnikas. – Kad galėtume grįžti namo, jei nutrūktų batų raišteliai ar panašiai“.

Tarptautinėje kosminėje stotyje, kuri skrieja žemoje Žemės orbitoje maždaug 400 kilometrų aukštyje virš planetos, astronautai gyvena ir dirba jau daugiau kaip 20 metų. Jų patirtis, kurią kiekvienas kaupė nuo šešių mėnesių iki beveik metų, atskleidė, kaip mikrogravitacija veikia žmogaus organizmą.

„Kiekvieną dieną, kurią asmeniškai praleidau kosminėje stotyje, vertinu kaip pasivaikščiojimą po Marsą, – sakė NASA astronautas ir Johnsono kosminio centro Astronautų biuro vadovas Reidas Wisemanas. – Štai kodėl mes ten esame. Stengiamės pagerinti gyvenimą Žemėje ir bandome išplėsti žmoniją į mūsų Saulės sistemą.“

 

2024 m. planuojamoje misijoje „Artemis 2“ astronautai (panašiai kaip ir „Artemis 1“ misijos raketa) apskries Mėnulį iš tolo. „Artemis 3“, planuojama 2025 m. pabaigoje, ant Mėnulio paviršiaus turėtų išlaipinti pirmąją moterį (ir kitą astronautą) – tai nutiks pietiniame Mėnulio ašigalyje, kur nuolat šešėlyje esančiuose regionuose gali būti ledo ir kitų išteklių, galinčių padėti išgyventi astronautams ilgų pasivaikščiojimų Mėnulyje metu.

„Mūsų Mėnulis iš esmės yra dangaus biblioteka, esanti visai šalia, – teigia NASA vyriausiasis mokslininkas Jacobas Bleacheris. – Mėnulio uolienos ir Mėnulio ledas iš esmės yra šios bibliotekos knygos. Naudodamiesi vis tuo, galime pradėti aiškintis, kaip vystėsi Saulės sistema. Tai tikrai gali padėti mums suprasti, kas vyko čia, Žemėje – kai Saulės sistemoje įsitvirtino gyvybė“.

 

Programoje „Artemis“ numatyta Mėnulyje įkurti nuolatinę žmonių buveinę ir pastatyti orbitoje skriejančią kosminę stotį „Gateway“.

„Norime apsistoti Mėnulio paviršiuje ir ten mokytis – kad galėtume sukaupti kuo daugiau mokslinių duomenų ir sužinoti, kaip keliausime į Marsą“, – sako NASA Tyrimų sistemų plėtros misijų direktorato asocijuotasis administratorius Jimas Free. – Per „Apollo“ misijas neįtikėtinai daug nuveikėme ties ekvatoriumi. Šį kartą keliausime į Pietų ašigalį.“

Ilgainiui raketa „Space Launch System“ SLS, kuri bus naudojama „Artemis“ programoje, bus tobulinama, pastebi B.Nelsonas. Anot jo, kai vėliau šį dešimtmetį „Artemis 4“ misija atkeliaus į starto aikštelę – o jos galutinis tikslas bus prisišvartuoti prie kosminės stoties „Gateway“ – raketa bus aukštesnė ir dar galingesnė už „Artemis 1“ naudotą versiją.

„Artemis I“ yra bandomoji misija, pabrėžia B. Nelsonas. Tai yra inauguracinis raketos SLS, erdvėlaivio „Orion“ ir jo šilumos skydo, o taip pat būsimų astronautų apsaugos priemonių ir radiacijos poveikio matavimo skrydis.

 

Misijos „Artemis 1“ metu išmoktos pamokos ir surinkta informacija bus panaudota tolesniems „Artemis“ programos etapams.

Šiuo metu suplanuotos penkios pirmosios „Artemis“ misijos, o NASA rengia 6–10 misijų detales, nurodo J.Free. Jo teigimu, NASA komandos „nagrinėja plačiu mastu, o paskui susiaurina architektūrą, kuri mus nuves į Marsą“.

Tikslą išlaipinti žmones Marse iki 2033 m. nustatė dar Baracko Obamos administracija – ir nuo to laiko NASA vadovybė šio tikslo laikosi.

„Pirmadienį paleidus „Artemis 1“, NASA atsidurs istoriniame lūžio taške ir bus pasirengusi pradėti svarbiausią per visą kartą mokslo ir žmonių tyrinėjimo misijų seriją“, – prieš lauktą SLS startą pirmadienį teigė NASA asocijuotoji administratorė, atsakinga už technologijas, politiką ir strategiją Bhavya Lal.

Užfiksavus kuro nuotėkį, „Artemis 1“ startas buvo sustabdytas, ir jei inžinieriams iki tol pavyks rasti problemos priežastį, „Artemis 1“ antrą kartą bandys pakilti rugsėjo 2 dieną, penktadienį.

Parengta pagal CNN.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(16)
(0)
(16)

Komentarai ()