Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie dalinę mobilizaciją, Rusijos piliečiai pradėjo šluoti lėktuvų bilietus į Armėniją, Azerbaidžaną, Serbiją ir Turkiją. Tai yra šalys, į kurias išskristi paprasčiausia, kadangi netaikomi jokie su vizomis susiję ir politiniai apribojimai. Bilietai šiomis kryptimis artimiausioms dviem dienoms jau išpirkti arba kainuoja daugiau nei po 70 tūkst. rublių (1,1 tūkst. eurų), skelbia BBC Rusijos tarnyba.

Galimybių išvykti iš šalies (o juo labiau tiesioginiu reisu) Rusijos žmonėms liko ne taip ir daug. Prasidėjus karui Ukrainoje, ES uždarė oro erdvę rusų lėktuvams, taigi, pasiekti Europą buvo galima automobiliu arba autobusu per Latviją ir Estiją. Visgi rugsėjį šios šalys pradėjo drausti Šengeno vizas turinčių Rusijos piliečių įvažiavimą. Iš su Rusija besiribojančių šalių, atvira liko tik Suomija.

Trečiadienį paskelbus apie Rusijoje pradedamą dalinę mobilizaciją, šalyje pradėjo „tirpti“ lėktuvų bilietai į vieną pusę, praneša agentūra „Reuters“.

„Google Trends“ duomenimis, Rusijoje išaugo populiariausios lėktuvų bilietų platformos „Aviasales“ paieškų skaičius. Oficialus pranešimas apie mobilizacijos pradžią pakurstė būgštavimus, kad kai kuriems rusams gali būti uždrausta išvykti iš šalies.

Anot „Aviasales“, trečiadienį buvo išparduoti tiesioginiai skrydžiai iš Maskvos į Stambulą ir Jerevaną – tiek Turkija, tiek Armėnija iš rusų nereikalauja vizų. Nebuvo prieinami ir kai kurie skrydžiai su persėdimu, pavyzdžiui, į Tbilisį. Tuo metu pigiausi skrydžiai į Dubajų kainavo daugiau kaip 300 tūkst. rublių (per 5 tūkst. eurų) – tai atitinka maždaug penkis vidutinius atlyginimus.

Po V. Putino kreipimosi nebuvo paskelbta jokių pranešimų apie kokius nors dalinės mobilizacijos sąlygomis taikomus draudimus išvykti iš Rusijos. Visgi negalima atmesti galimybės, kad tokių draudimų bus. 21-ame įstatymo „dėl pasirengimo mobilizacijai ir mobilizacijos“ straipsnyje nurodoma, kad „piliečiams, įtrauktiems į karinę įskaitą, nuo mobilizacijos paskelbimo įsigalioja draudimas palikti gyvenamąją vietą neturint rezervą turinčio karinio komisariato, federalinio vykdomosios valdžios organo, išduoto leidimo.“

Oro bendrovės S7 ir „Aeroflot“ tikina, kad bent kol kas netenka atsižvelgti į jokius apribojimus parduodant bilietus į užsienio šalis šauktinių amžiaus vyrams, rašo „Kommersant“.

Federalinė turizmo agentūra „Rosturizm“ taip pat pareiškė, kad „nebuvo įvesta jokių naujų apribojimų, taikytinų kelionėms į užsienį“.

Užtat internetu vykstančių pokalbių dalyviai jau ėmė dalytis pirmaisiais pranešimais apie atsisakymą praleisti pro sieną keliaujant sausuma: vyrus, esą, jau pradėta apgręžinėti nuo patikros posto prie sienos su Gruzija. Kol kas šie pranešimai nepatvirtinti.

Ekonomistai būgštauja, kad, jei sienos nebus užvertos visiškai visiems (o šitai tiesiog nerealu), migracijos mastas dar labiau išaugs. Negalima atmesti galimybės, kad dabartinė migracijos banga pranoks tą, kurią teko stebėti pavasarį.

Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, tokios tendencijos turėtų sukelti negatyvių padarinių Rusijos ekonomikai. Padėties neapibrėžtumu motyvuotas aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamų kadrų traukimasis iš Rusijos ekonomiką paveiks labiau nei pati 300 tūkst. žmonių mobilizacija (nors jos įtaka taip pat bus juntama). Kaip teigia ekonomistas Jevgenijus Nadoršinas, vertinant našumo požiūriu, teks susidurti su didžiuliais nuostoliais.

„Turint omenyje reguliariai girdimas kalbas apie tai, kad reikėtų pakeisti mokestinę prievolę, taikomą nuotoliniu būdu Rusijos įmonėse dirbantiems žmonėms, negalima atmesti galimybės, kad iš šalies išvykę specialistai nutars nutraukti darbinius santykius su Rusija“, – sakė J. Nadoršinas.

Komentarai ()