Ką daryti su Rusija po pralaimėjimo? Prasidės kruvina mėsmalė, ekspertas iš karto siūlo remtis Turkijos patirtimi (Foto) ()
Po Rusijos. JAV ir Ukrainos planas tuo atveju, kai Putinas pralaimės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Savo nuomone, kas laukia Rusijos po pralaimėjimo, dalijasi karo ekspertas Glebas Parfenovas.
Pradėdama šį karą Rusija atsidūrė ant slenksčio, kuris veda į neišvengiamą pralaimėjimą. O mobilizacija rezultato nepakeis. Rusija jau pralaimėjo karą ilgalaikėje perspektyvoje. Klausimas, kas liks po Rusijos. Planas jau paruoštas.
Vienas iš įvykių variantų yra jos žlugimas. Daugelis žmonių apie tai kalba, bet ką reiškia ši tendencija? Jis guli stalo stalčiuje kaip darbinis variantas. Kitaip Kongrese apie tai nebūtų kalbėta, tokios temos nebūtų palietęs generolas Hodgesas.
Žlugimas bus ne tik pagal etninius, bet ir pagal ekonominius komponentus. Kuo ilgesnis karas, tuo stipresnis bus sankcijų poveikis – ir tas, kuris pirmasis paliks Rusiją, gaus daugiau pelno.
Paimkime, pavyzdžiui, Tolimąją Šiaurę. Tai Archangelskas, Karelija ir kt. Skandinaviją jie primena ir dėl gamtos panašumo, ir kitokio gyvenimo būdo. Ką jie gaus? Jie galės saugiai tiekti energijos išteklius Europai. Jų pragyvenimo lygis bus daug aukštesnis nei dabar.
Žinoma, žlugimas nebus ramus. Mūsų laukia kruvinas ir negailestingas procesas, kuriame bus tradiciškai ir kairiųjų reakcionierių, ir sąlyginai dešiniųjų. Ir visa tai pabarstyta nuteistaisiais iš PMC. Logiška, kad dėl to atsiras pabėgėlių srautai. Ir kur? Pati geografija rodo, kad dauguma vyks į Ukrainą.
Ar ukrainiečiams reikia šių pabėgėlių? Mano nuomone, ne visų. Tačiau žmonės, kurie buvo už priešo linijų, padėjo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms – jų reikia. Jie jau užsitarnavo teisę į Ukrainos pilietybę. Tačiau su likusiais turėsime ką nors padaryti nepažeisdami konvencijų.
Juk jie nemiega ir valstybės vidurių gelmėse. Jie apytiksliai suskaičiavo pabėgėlių skaičių – mažiausiai 3 milijonai žmonių. Tai kolosalūs skaičiai. Šiuo klausimu reikia ką nors padaryti. Jų įsileidimas yra tarsi savanoriškas etninių konfliktų ir vidinio nestabilumo sprendimas.
Vienintelis teisingas variantas būtų kolegų turkų patirtis. Buferinės zonos sukūrimas pasienio zonoje. Juk Ankara į Siriją pateko ne tik dėl geopolitinių tikslų: svarbų vaidmenį suvaidino pabėgėlių klausimas. Turkijoje jų yra daugiau nei milijonas.
O Turkijos kontroliuojamoje teritorijoje Sirija turi visko. Universitetų filialai. Ten cirkuliuoja lira, pasakojamos turkų ir osmanų istorijos versijos. Ir iš principo pragyvenimo lygis yra pakenčiamas. Yra kur augti, bet jie į tai investuoja.
Kažką panašaus galime padaryti ir mūsų atveju. Apsaugos zona yra 80-150 km gylyje į Rusiją. Pirma, tai ne tik mūsų etninės teritorijos, bet ir svarbus agropramoninis regionas. Šių žemių pakaks filtravimui ir Kyjivo kontroliuojamų pabėgėlių sutvarkymui.
Ten cirkuliuos grivina, bus dėstoma ukrainietiška ir lenkiška-ukrainietiška istorijos versija. O agrarinės pramonės kompleksas ne tik suteiks žmonėms darbo vietų, bet ir išmaitins regionus, taip pat sumažins subsidijuojamą naštą.
Skaitytojui visa tai gali atrodyti fantastiška. Iš dalies jiems pritariu. Tačiau kiekviena vyriausybė turėtų turėti skirtingas galimybes skirtingoms situacijoms. Ir tai yra viena iš jų.
