Jungtinių Tautų paskelbtas naujausias pasaulio gyventojų prognozes demografė Vlada Stankūnienė vertina optimistiškai: jei pažengusios valstybės atkurs demografinę pusiausvyrą, vadinasi, išsivystęs pasaulis, kartu ir Lietuva, neišnyks.

Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais, šio šimtmečio pabaigoje Lietuvoje liks tik 2,453 mln. gyventojų, tačiau suminis gimstamumo rodiklis pasieks 2,04 ir garantuos kartų kaitą. Kiek milijonų mūsų yra dabar, patikslins galutiniai ką tik pasibaigusio visuotinio gyventojų surašymo duomenys. Išankstinė statistinė informacija bus paskelbta šiandien.

„Optimistinį požiūrį, žinoma, gali aptemdyti migracijos srautai ir patikslintas dabartinis Lietuvos gyventojų skaičius, – pripažino Demografinių tyrimų instituto direktorė prof. habil. dr. V. Stankūnienė. – Tačiau optimizmo teikia demografiniai procesai, patvirtinantys, kad gimstamumas gali atsigauti išsivysčiusiose šalyse. Tai svarbiausia žinia.“

Sektinas pavyzdys

Kas dveji metai skelbiamos JT gyventojų prognozės turi keturis variantus: optimistinį, pesimistinį, vidutinį ir stabilųjį. Labiausiai tikėtinas vadinamasis vidutinis variantas, kai įvertinama visa demografinė, socialinė, ekonominė informacija, praeities ir dabar vykstantys pokyčiai, atsižvelgiama į prielaidas, kaip keisis gimstamumas, taip pat į kitų valstybių demografinę patirtį.

„Visos valstybės, aišku, turi savo specifiką, bet yra ir tam tikrų akivaizdžių dėsningumų, – kalbėjo prof. V. Stankūnienė. – Pavyzdžiui, Lietuvoje ne sykį girdėjome prognozes, kad gims daug vaikų ir gyventojų skaičius pasieks keturis milijonus būtent gimstamumo sąskaita. Tačiau reikėtų tokio jo lygio, koks dabar yra Malavyje, Nigeryje ar Nigerijoje, kai moteris pagimdo vidutiniškai nuo penkių iki septynių vaikų. Aiškiai suprantame, kad nesilygiuosime ir negrįšime atgal, tačiau galime atkartoti demografinius procesus, kurie vyko labiau pažengusiose šalyse.“

2008 metais buvo prognozuotas išsivysčiusio pasaulio demografinis nykimas – 1,8 ar net 1,7 suminis gimstamumo rodiklis. Dabartiniais skaičiavimais, šio šimtmečio viduryje daugelis išsivysčiusių šalių priartės prie dviejų, o šimtmečio pabaigoje visų bus du arba 2,1 suminis gimstamumo rodiklis. Toks jau garantuoja stabilią populiaciją.

Gimstamumo požiūriu sektinas pavyzdys dabar būtų Prancūzija – suminis gimstamumo rodiklis jau 2010 metais didesnis nei du. Tokį Lietuva pasieks, kaip skelbia JT prognozės, šimtmečio pabaigoje.

Kai nebeatidėlios

„Išsivystęs pasaulis buvo atsidūręs demografinėje duobėje nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio, kai populiacija sparčiai nyko dėl per mažo gimstamumo. Žinoma, padėtį dar koregavo migracija, – aiškino mokslininkė. – Lietuva iki šiol išgyvena depopuliaciją, tačiau matomos galimybės atsigauti. Vaikų bus gimdoma užtektinai, kad populiacija nenyktų.“

2008 metų JT prognozės buvo pesimistiškesnės Lietuvai. Pavyzdžiui, skelbta, kad šimtmečio viduryje suminis gimstamumas tik priartės prie 1,8, o dabar prognozuojamas didesnis. Prof. V. Stankūnienė, atsižvelgdama į dabar vykstančius pokyčius, tyrėjų fiksuojamus specialiais metodais, mano, kad Lietuva gali atgauti demografinę pusiausvyrą net anksčiau, nei prognozuojama.

„Naujieji demografiniai metodai leidžia tiesiog skaičiais pamatyti, kodėl Lietuvoje taip sparčiai mažėjo gimstamumas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios. Prasidėjo perėjimas prie naujo šeimos ir gimstamumo modelio, – aiškino demografė. – Šeimos kuriamos vėliau ir pirmieji vaikai gimdomi vėliau. Viskas nusitęsia.“

Vakarų valstybėse vidutinis moters, gimdančios pirmą vaiką, amžius – trisdešimt ir daugiau metų. Lietuvoje jis dar nepasiektas ir gimdymo nukėlimas į vyresnį amžių tebevyksta visos populiacijos mastu. Dalis moterų tik planuoja gimdyti, o suminis gimstamumo rodiklis skaičiuojamas atsižvelgiant į tais metais gimusius vaikus. Naujausi metodai leidžia apskaičiuoti vadinamąjį kompensacinį efektą. Pasirodo, Lietuvoje gimstamumas niekada nebuvo toks mažas. Jis, kaip pasakojo prof. V. Stankūnienė, nebuvo nukritęs žemiau 1,6 ir laikėsi daugiausia apie 1,7, įskaičiuojant ir tas moteris, kurios atidėliojo gimdymą. Dabar dėl vadinamojo kompensacinio efekto suminis gimstamumo rodiklis didėja, tačiau, 2010 metų duomenimis, jau bus, ko gero, mažesnis dėl taip pat labai stipraus veiksnio – ekonominės krizės.

„Bet kuriuo atveju prasidėjus kompensaciniam efektui, gimstamumas didėja ir didėja greičiau nei prognozuoja JT. Jų skaičiavimai grindžiami truputį senesniu 2005-2010 metų vidurkiu 1,41, kai Lietuvoje suminis gimstamumo rodiklis jau buvo 1,55, – patikslino tyrėja. – Todėl pokyčiai gali būti net greitesni ir gyventojų skaičius anksčiau ar vėliau turėtų stabilizuotis apie 2,5 milijono.“

Demografiniai slenksčiai

Visoms šalims būdingi panašūs demografiniai dėsningumai. Pasak prof. V. Stankūnienės, pirmasis demografinis perėjimas įvyksta, kai labai žemo išsivystymo agrarinė visuomenė tampa industrinė. Pirmiausia mažėja mirtingumas. Iš paskos pradeda mažėti gimstamumas ir sumažėja maždaug iki lygio, kuris garantuoja kartų kaitą.

Pirmojo demografinio perėjimo lyderės buvo Prancūzija ir kitos anksčiausiai į pramoninį visuomenės raidos etapą įžengusios šalys. Lietuvą galima vadinti viena lėčiausių Europoje. Ji vėliau, palyginti net ir su Latvija ar Estija, patyrė industrinei visuomenei būdingus demografinius pokyčius. Pirmasis demografinis perėjimas Lietuvoje baigėsi praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio pabaigoje. Suminis gimstamumo rodiklis priartėjo prie 2,0 ir toks išsilaikė beveik du dešimtmečius.

Prasidėjus antrajam demografiniam perėjimui, keičiasi šeimos ir gimstamumo modelis. Į šį etapą Lietuvos visuomenė įžengė taip pat maždaug keturiais dešimtmečiais vėliau nei pirmaujanti Prancūzija ar Skandinavijos šalys. Ten iš pradžių labai sumažėjęs gimstamumo rodiklis jau ima didėti ir vėl atsikuria demografinė pusiausvyra.

Mažiausiai išsivysčiusios šalys dabar išgyvena pirmąjį demografinį perėjimą ir labai didelis gimstamumas (dabartinis suminis gimstamumo rodiklis maždaug 4,9) dar tik mažėja. Prognozuojama, kad šimtmečio pabaigoje jis nukris iki tokio lygio, kuris garantuos tik kartų kaitą arba populiacijos stabilizaciją – suminis gimstamumo rodiklis bus 2,3, 2,2 ar net 2,1.

„Panašios prognozės buvo skelbtos ir 2008 metais, – priminė demografė. – Viso pasaulio mastu dar Kairo konferencijoje 1994 metais pradėtos JT Gyventojų raidos programos vienas akcentų – suteikti galimybę pasinaudoti šeimos planavimo metodais ir Afrikos šalyse. Tačiau mažiausiai išsivysčiusiose visuomenėse gimstamumas, kaip komentavo JT Gyventojų skyriaus vadovė Hania Zlotnik, mažėja lėčiau dėl įvairių kultūrinių, tradicinių, etninių priežasčių.“

Vidutinio išsivystymo šalyse, pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje, prasidės antrasis demografinis perėjimas, todėl prognozuojama, kad suminis gimstamumo rodiklis, 2005-2010 metais buvęs 2,6, mažės iki 1,8 šio šimtmečio viduryje, pasieks minimumą maždaug 2060 metais ir vėl pradės lėtai didėti iki 1,9 šimtmečio pabaigoje. Išsivysčiusiose valstybėse dabartinis vidurkis maždaug 1,6 pamažu didės iki 1,8 šimtmečio viduryje ir pasieks 2,0 jo pabaigoje.

Kas trečias – pensininkas?

„Vis dėlto gimstamumas, o ne mirtingumas yra pagrindinis veiksnys, labiausiai keisiantis gyventojų skaičių visame pasaulyje, – pabrėžė prof. V. Stankūnienė. – Dabar bendras viso pasaulio suminis gimstamumo rodiklis yra 2,6. Jį smarkiai koreguoja labai mažas gimstamumas Kinijoje, tačiau visame pasaulyje gyventojų skaičius didės sparčiau, negu anksčiau buvo manyta.“

2008 metų JT prognozės skelbė, kad šio šimtmečio viduryje Žemėje gyvens devyni milijardai žmonių. Dabartiniais skaičiavimais, jų bus daugiau nei devyni milijardai, o šio šimtmečio pabaigoje, maždaug apie 2085 metus, gyventojų skaičius pasieks dešimt milijardų ir tik tada stabilizuosis.

Kita vertus, JT skelbia optimistines prognozes, kad pasaulio gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuolat ilgės. Dabar blogiausia padėtis yra vadinamajame Juodosios Afrikos regione. 2005-2010 metais užfiksuota vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – tik 56 metai. Ten dėl AIDS išplitimo didžiausias pasaulyje mirtingumas, tačiau dabar, pradėjus diegti įvairias profilaktikos ir gydymo programas, padėtis gerėja. Prognozuojama, kad vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė padidės iki 69 metų šio amžiaus viduryje ir 77 metų amžiaus pabaigoje.

Lietuva priklauso grupei valstybių, kuriose gyventojų amžiaus vidurkis dabar yra 68-73 metai. Prognozuojama, kad šimtmečio viduryje šiose vidutinio išsivystymo šalyse bendra vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė bus 77, o pabaigoje – 82 metai.

Vakarų Europos ir kitose aukšto išsivystymo šalyse vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuo dabartinio 74 metų vidurkio didės iki 80 metų šimtmečio viduryje ir net 86 metų – jo pabaigoje. Pasaulio mastu vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuo dabartinio 68 metų vidurkio pailgės iki 81 metų.

„Eurostato prognozėmis, apie šio šimtmečio vidurį Europoje, taip pat ir Lietuvoje, maždaug kas trečias žmogus bus šešiasdešimtmetis ar vyresnis, – sakė demografė. – Lietuvoje šiuo metu visuomenė senėja daugiausia dėl mažo gimstamumo ir emigracijos. Mažėja vaikų ir jauno bei darbingo amžiaus žmonių. Atitinkamai persiskirsto ir visuomenė – daugėja pensinio amžiaus gyventojų. Jei, kaip skelbia JT prognozės, gimstamumas Lietuvoje didės ir, sakykim, pavyks subalansuoti jaunimo bei darbingo amžiaus žmonių migracijos srautus, pagyvenusių žmonių visuomenėje vis tiek labai sparčiai daugės, nes gyvensime ilgiau.“

Mirtingumo nelygybė

2009 metų duomenimis, Lietuvoje bendra vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 73 metai: vyrų – 67,5, moterų – 78,6 metų. JT skelbiamos labai optimistinės prognozės: bendra abiejų lyčių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje bus ilgesnė nei 80 metų. Prie tokio amžiaus priartės ir Lietuvos vyrai.

„Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių tiek dideliu mirtingumu, tiek tendencijomis, kurios nerodo padėties gerėjimo, – pabrėžė prof. V. Stankūnienė. – Ji gerėja visose kitose naujosiose ES valstybėse. Vidurio Europoje – akivaizdžiai. Pradėjo gerėti Latvijoje ir Estijoje. Net nuo jų ėmėme atsilikti, nors visą laiką Lietuvoje buvo geresnė padėtis. Mirtingumas didelis visose posovietinėse šalyse, tačiau Lietuvoje nematyti ir akivaizdžių teigiamų pokyčių. Porą metų padėtis buvo tarsi geresnė, tačiau ir vėl mirtingumas didėja.“

Priežastis turėtų atskleisti demografų atliekamas Lietuvos gyventojų mirtingumo pokyčių, socialinės diferenciacijos ir veiksnių tyrimas, finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos. Įprasta statistinė informacija jų neatskleidžia. Demografinių tyrimų instituto mokslininkai pirmieji posovietinėje erdvėje pradėjo gretinti gyventojų surašymo ir mirtingumo duomenis. Tokį metodą taiko vos kelios Vakarų Europos šalys. Gaunama išsami informacija, kokios socialinės grupės turi didžiausią riziką mirti per anksti.

Tyrimo išeities taškas buvo 2001 metų gyventojų surašymo duomenys. Juos sugretinus su mirtingumo duomenimis, gautais praėjus ketveriems penkeriems metams nuo surašymo, akivaizdžiai ryškėja, kad, pavyzdžiui, žemesnį socialinį statusą ir išsilavinimą turintys vyrai miršta 11 metų anksčiau, o aukštąjį išsilavinimą turinčių, aukštesnio socialinio statuso vyrų gyvenimo vidurkis beveik toks pat kaip Japonijoje.

„Socialinė nelygybė uždeda antspaudą mirtingumo nelygybei ir kartu neigiamai veikia bendrus mirtingumo lygio pokyčius, – įsitikinusi tyrimo vadovė V. Stankūnienė. – Lietuvoje vyrų mirtingumas yra didžiausias tarp ES šalių.“

Dabar tyrimo laukas plečiasi, nes prie visuotinio gyventojų surašymo bei mirtingumo duomenų pridedami ir sergamumo vėžiu duomenys. Šiuo požiūriu Lietuvos demografų metodas unikalus, nes jungiamos net trys duomenų bazės. Pasak projekto vadovės, būtų labai gerai dar ir duomenys apie alkoholizmą, nes mirtys, susijusios su alkoholio vartojimu, taip pat prisideda prie ypač nepalankios vyrų mirtingumo tendencijos Lietuvoje.

Unikaliu metodu

Praėjusią savaitę didžiausiame pasaulyje Nacionaliniame demografinių tyrimų institute (INET) Prancūzijoje prof. V. Stankūnienė su kitais tyrimo vykdytojais Domantu Jasilioniu ir Giedre Smailyte skaitė pranešimus bei pristatė kai kuriuos tyrimo rezultatus. Naujai tyrimų krypčiai buvo skirta pirmoji solidi diskusija. Su prancūzų demografais bendradarbiaujama jau seniai įgyvendinant projektą „Sveikatos krizė Baltijos valstybėse ir posovietinėje erdvėje“. Dabar atsirado galimybė šį didžiulį tarptautinį tyrimą praturtinti nauja Lietuvos mokslininkų idėja. Socialinių ir ekonominių mirtingumo skirtumų tyrimas naudojant tęstinį metodą leistų išskirti ir visai mažas socialines, ekonomines, demografines grupes.

Naujuoju metodu tikimasi tirti ir šių metų visuotinio gyventojų surašymo informaciją, palyginti dabartinę padėtį su 2001 metų duomenimis. Šių metų gyventojų surašymo duomenų bazė bus parengta tokiam darbui tikriausiai 2012 metais. Nors bendras gyventojų skaičius paskelbiamas iš karto, kai baigiasi surašymo laikas, visa išsamesnė informacija, pavyzdžiui, kiek vyrų ir moterų, kokia šeiminė padėtis ar namų ūkio ir šeimos sudėtis, bus teikiama po truputį dar visus metus.

„Mūsų statistikai labai operatyvūs, palyginti su kitomis ES šalimis, – tvirtino prof. V. Stankūnienė. – Kai paskelbia pirmuosius susumuotus, pavyzdžiui, gimstamumo ar mirtingumo rodiklius, visada yra tarp lyderių. Kitose šalyse duomenys pateikiami gerokai lėčiau. Taip pat ir gyventojų surašymo.“

Komentarai (36)