Iš tiesų tai žmonės sekuliariuose (mažai arba visai nereliginguose) kraštuose elgiasi moraliau. Ir net jei mitas būtų tiesa, tai nepakeistų pačio evoliucijos egzistavimo fakto, todėl nepateisintų ir jo slėpimo.

„Darvinizmas teigia, kad gyvos būtybės išsivystė kaip atsitiktinumų ir kovos už būvį rezultatas. Toks požiūris moko žmones būti egoistiškais, savanaudžiais, žiauriais ir tironiškais.“

Tokios pažiūros nėra retas dalykas ir tarsi skatina manyti, kad „darvinizmas“ (žr. Visi biologai yra darvinistai) yra blogai, nes iš jo seka nemoralumas, arba kad šios žinios, nors jos ir teisingos, turėtų būti nuslėptos. Logiškai mąstant, abi pažiūros yra nesąmonės. Juk net jei tai būtų tiesa, kad evoliucijos teorijos pripažinimas pakerta žmonių moralumo jausmą, tai nėra priežastis abejoti evoliucijos tikrumu. Tai būtų tolygu teigimui, kad atomo teorija turi būti klaidinga arba slepiama, nes branduolinis karas grėstų pasauline katastrofa.

Tačiau iš tikro, teiginys, kad evoliucija pamina moralę yra neteisingas. Žinoma, pasigirsta istorijų, kai žmonės nurodo evoliuciją, siekdami pateisinti elgesį, kuris kitiems atrodo nemoralus. Tačiau visi tokie bandymai pagrįsti amoralų elgesį dažnai būna juokingi ir paviršutiniški – pavyzdžiui, vienas kreacionistas, norėdamas pagrįsti teiginius apie evoliucijos teorijos žalą, pateikė ištrauką iš grupės „Bloodhound Gang“ dainos The Bad Touch: „You and me baby ain’t nothin’ but mammals. So let’s do it like they do on the Discovery Channel.“ (Tu ir aš, mažule, esame ne kas kita, tik žinduoliai. Tad padarykim tai, kaip rodo darant per Discovery kanalą).

Antra vertus, būtų galima sudaryti labai ilgą sąrašą pavyzdžių, kai žmonės amoralų elgesį teisina religija, – nuo vergijos ir rasizmo iki savižudiškų sprogdinimų ir genocido. Tačiau ar tai įrodo, kad religija skatina amoralų elgesį?

Racionali moralė

Geresnis evoliucijos pripažinimo efekto įvertinimo būdas – palyginti valstybes, kuriose yra skirtingas jos pripažinimas. Kraštuose, kur daugiau žmonių priima evoliuciją, yra mažiau žmogžudysčių, lytiškai plintančių ligų, paauglių nėštumo atvejų ir taip toliau. Tiesą sakant, vienas 2005 metų tyrimas (pdf versija) parodė, kad sekuliaresnės visuomenės yra sveikesnės beveik visais atžvilgiais.

Tiesa, ši apytikslė koreliacija neįrodo nei to, kad evoliucijos pripažinimas iš tiesų skatina moralų elgesį, nei to, kad religija skatina nemoralų. Išties, kiti tyrimai nurodo, kad klausimas yra daug sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Bet ji įrodo, kad evoliucijos pripažinimas nesukelia visuomenės griūties, kaip teigia kai kurie kreacionistai.

Skeptikai, atmetantys evoliuciją kaip amoralią, dažnai mano, kad religija yra kertinis moralės akmuo. Jų argumentas skamba maždaug taip: „žmonės, tikintys evoliucija, neturi moralinio pagrindo, tik visaapimantį rūpestį pratęsti savo genus.“

Nežiūrint šių įsitikinimų, vis daugiau surandama įrodymų, kad mes turime įgimtą moralės jausmą – kitais žodžiais tariant, moralumas išsivystė per evoliuciją. Tai gali nustebinti tuos, kuriems „geriausiųjų išlikimas“ siejasi su vienas kitą draskančių liūtų ir ragus surėmusių elnių vaizdais. Juk „tinkamiausias“ evoliucijos prasme gali reikšti protingiausią, landžiausią, geriausiai pasislepiantį, mažiausiai agresyvų, patraukliausią – ar net nesavanaudiškiausią.

Tad nieko keisto, jog natūrali atranka tam tikromis aplinkybėmis gali būti palanki altruizmui ir sąžiningam žaidimui. Elgesys, nulemiantis moralės pagrindus – ištikimybė savo gaujai, nepakantumas vagystėms ir sukčiaujančiųjų baudimas – stebimas ir tarp mūsų giminaičių primatų.

Kiti evoliucijos mitai

Komentarai (180)