Naujausia gyvūnų statistika: kiek žvėrių gyvena Lietuvos miškuose? (1)
Miško gyvūnai nemėgsta rodytis žmonėms, todėl nustatyti šalyje gyvenančių žvėrių skaičių - nelengva užduotis. Lietuvoje skaičiuojami tik stambesni žvėrys, kadangi smulkesnių gyvūnų populiacijas nustatyti per sunku arba beveik neįmanoma. Ši užduotis pavesta medžiotojams. Iki medžioklės sezono pabaigos jie turi nustatyt, kiek kokių gyvūnų jų medžiojamuose plotuose gyveno.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas pripažįsta, kad tokia medžiojamų gyvūnų metinė apskaita nėra racionali, visgi problemos čia nėra. Specialisto nuomone, medžiotojai turėtų būti suinteresuoti atspindėti realią situaciją ir pateikti teisingus duomenis, o ne falsifikuoti juos.
„Aš sutinku, kad nei viena esama metodika nėra tobula. Jei kiekvienas būrelis skaičiuoja kas sau, tai greičiausiai yra ir paklaida, tik klausimas – didesnė ar mažesnė? Koks tikslas medžiotojams priskaičiuoti daugiau licenzinių žvėrių, jeigu jų nėra ir savo plotuose jų neiššaudysi tiek. O priskaičiuoti mažiau – vėlgi nematau interesuotumo kraipyti faktus. Vėliau tai vistiek realiai atsiremia į sumedžiotų licenzinių gyvūnų skaičių“, - pasakojo E. Greimas.
Specialistas pripažįsta, kad metinį medžiojamų gyvūnų ataskaitos sudarymo procesą reikia tobulinti. Jis svarsto apie tris alternatyvas, kurios atsakingai ir koordinuotai vykdytų šį procesą, taip sukuriant tam tikrą priežiūros kontrolės sistemą. Pirmoji – valstybė, antroji – patys medžiotojai, galiausiai – nevalstybinė priežiūros organizacija. Visgi E. Greimas pripažįsta faktą, kad, vargu, ar tokia sistema kada nors būtų realizuota Lietuvoje.
„Valstybė gali vykdyti skaičiavimus iš mokesčių mokėtojų pinigų. Kita alternatyva, kad patys medžiotojai skaičiuoja gyvūnus. Tokią situaciją mes turime ir šiandien. Paskutinioji – nevalstybinė priežiūros organizacija, kurios mes neturime ir, vargu, ar kada nors turėsime. Jos nesispecializuoja tokiose srityse“, - svarstė gamtininkas.
Skaičiavimų duomenis medžiotojų būreliai Aplinkos ministerijai turi pranešti kasmet iki balandžio 15 d., kuomet baigiasi medžioklės sezonas. Vadinasi, kiekvienas susibūrimas skaičiavimus gali atlikti bet kurią dieną iki nustatytos datos. Tačiau gyvūnai nelaukia, kada juos suskaičiuos, migruoja iš vienos vietos į kitą. Vadinasi, yra tikimybė, kad tos pačios rūšies gyvūnai gali būti priskaičiuoti keliskart.
„Būtų gerai, kad būtų skaičiuojama sinchronizuotai, nes kai skaičiuojama taip kaip dabar, yra didelė tikimybė, kad žvėris per naktį gali nueiti 10 – 20 km. Ir nesvarbu, kad apskaitos vykdomos pagal pėdsakus, nes keli skirtingi būreliai gali užfiksuoti tuos pačius žvėries pėdsakus. Sinchronizacija būtų pageidautina”, - portalui GRYNAS.lt teigė E. Greimas.
Lietuvos statistikos departamentas pateikia Lietuvos gyvūnų apskaitos duomenis nuo 2001 m. (Ieškokite kairėję, skyrelyje "Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė").
