Rudenį Varšuvoje vyks Kioto protokolą pasirašiusių šalių susitikimas, kuriame ketinama priimti sprendimus dėl anglies dioksido (CO₂) išskyrimo mažinimo. Lietuva, kuri tuo metu pirmininkaus ES, gali turėti nemenką įtaką formuojant ES šalių poziciją.

„Anglies dioksido išmetimas į atmosferą yra labai aktuali problema, kurios neigiamus padarinius jaučiame mes visi. Lietuvoje padaugėjo žaibų, potvynių, pasitaiko vis daugiau erkinio encefalito atvejų. Visa tai vyksta dėl šylančio klimato“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ sakė Aplinkos ministerijos specialistė Rita Tėjūnaitė.

Klimato atšilimas dėl pramonės išskiriamų anglies dioksido – viena opiausių žmonijos problemų. Per metus visame pasaulyje į atmosferą patenka per 30 mlrd. tonų anglies dioksido. Pavyzdžiui, vidutinė 500 MW anglį deginanti elektrinė per metus išmeta apie 3 mln. tonų (CO₂).

Atmosferoje besikaupiantis CO₂ sulaiko dalį saulės šilumos, taip skatindamas Žemės paviršiaus kaitimą.

Šių metų gegužę anglies dioksido kiekis Žemės atmosferoje pirmą kartą per visą žmonijos istoriją viršijo 400 mln. dalių (ppm).

Mokslininkų duomenimis, pastarąjį kartą toks CO₂ kiekis atmosferoje buvo prieš keletą milijonų metų.Daugumos tyrėjų nuomone, jeigu išmetamo CO₂ kiekis nebus sumažintas, padariniai žmonijos civilizacijai bus pražūtingi.

Gelbėja žemės gelmės

Siekdamos sumažinti neigiamus į atmosferą išmetamo anglies dioksido (CO₂) padarinius, išsivysčiusios šalys plečia požeminių CO₂ saugyklų tinklą. Specialistų teigimu, tai veiksmingas būdas kovoti su vis didesnę grėsmę keliančiu klimato atšilimu.

Pasak ES tinklo „CO2GeoNet“ mokslininkų, anglies dvideginio saugojimas po žeme nėra žmogaus išradimas, tai – natūralus procesas. Žemės gelmėse po uolienomis geologai aptikto dar prieš tūkstančius metų natūraliai susidariusių CO₂ sankaupų.

Pirmoji Europoje požeminė dirbtinė CO₂ saugykla prieš 5 metus įrengta Vokietijoje, netoli Berlyno. Tokios saugyklos taip pat jau veikia Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Afrikoje, JAV, Kanadoje.

Unikalų projektą nuo 1996-ųjų Šiaurės jūroje vykdo Norvegijos valstybinė kompanija „Statoil“.

Išgaudama Šiaurės jūroje gamtines dujas, iš jų išskirtą anglies dioksidą „Statoil“ saugiai patalpina 1 km gylyje po jūros dugnu esančiuose kalkakmenio sluoksniuose, apie 1 mln. tonų CO₂ per metus.

Didžiosios Britanijos mokslininkai savo šaliai taip pat siūlo panaudoti turimus povandeninius žemės plotus CO₂ saugojimui. Skaičiuojama, kad ši šalis savo teritoriniuose vandenyse galėtų saugoti apie 150 mlrd. tonų anglies dioksido ir vien iš licencijų saugoti čia CO₂, atgabenamą iš Danijos, Vokietijos ar Lenkijos, kasmet galėtų uždirbti per 18 mlrd. litų.

Padeda išgauti naftą

JAV mokslininkai, tyrinėdami anglies dvideginio saugojimo po žeme galimybes, žengė dar toliau. Jie ištyrė, jog į atmosferą išmetamas CO₂ gali pasitarnauti racionalesniam naftos išgavimui, t. y. aplinkosaugos problemų sprendimai gali būti pagrįsti ir ekonomiškai.

Šiuo metu technologijos neleidžia iki galo išeksploatuoti naftos telkinių, mat likus nedidelei jos koncentracijai, „juodojo aukso“ nebeapsimoka siurbti.

Požemines ertmes vietoje naftos užpildžius pramonės išskirtu CO₂, išstumiami naftos likučiai, tad gamtos turtai panaudojami daug efektyviau.

Pavyzdžiui, bendrovė „Shell“, pritaikiusi CO₂ injekcijas į baigiamą eksploatuoti naftos telkinį Teksase (JAV), smarkiai padidino išgaunamą naftos kiekį. Taip išspręstos iškart dvi problemos – atmosfera apsaugoma nuo CO₂, o gamtos resursai naudojami racionaliau.

Pasak mokslininkų, šios technologijos yra nepaprastai svarbios, mat, nepaisant šylančio klimato, CO₂ išmetimas ir toliau auga. Pagal prognozes, iki 2030 metų vien anglies, kurios deginimas yra vienas labiausiai planetą teršiančių veiksnių, suvartojimas gali išaugti iki 70 procentų.

Trūksta valios

Pasak klimatologų, net dabar stabilizavus ir palaipsniui pradėjus mažinti šiltnamio efektą sukeliančio CO₂, išmetimą į orą, žemės atmosfera dar kelis šimtmečius jaustų šių atliekų padarinius.

Norint apsisaugoti nuo dar žalingesnių padarinių, anglies dioksido problemą būtina spręsti nedelsiant. Anglies ir kito iškastinio kuro (naftos, dujų) išskiriamas CO₂ yra perteklinis – žalioji masė nesugeba jo absorbuoti. Pusiausvyra iš dalies būtų išlaikyta grąžinus CO₂ po žeme.

Tačiau, norint sukurti visuotinę CO₂ saugojimo sistemą, reikia politinių sprendimų, skatinančių ne išmesti CO₂ į atmosferą, o jas kaupti ir net naudoti žmonių gerovei.

Komentarai (3)