Žmonių evoliucija: kada atsikratysime nereikalingų pirštų? (0)
Dvikojai primatai, priklausantys hominidų šeimai ir žinduolių klasei, nesustojo evoliucionuoti, kai iš beždžionių virto beplaukiais sutvėrimais, galinčiais nuskristi į Mėnulį. Tačiau esamos civilizacijos kaupiami archyvai dar per maži, kad savyje pajėgtume pastebėti ryškesnius pokyčius. Bet tai visai netrukdo tyrėjams spėlioti, kaip atrodys žmogus po 100 ar 200 tūkst. metų. Ar liksime tokie patys, tik šiek tiek geresni? O gal dėl technologijų tapsime amžinai gyvenančiomis belytėmis būtybėmis?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Garsus anglų gamtininkas ir keliautojas Charlesas Robertas Darwinas sukūrė evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teoriją. Pasitelkę ją ir remdamiesi praeities duomenimis, tyrėjai gali įsivaizduoti ateities žmogų: aukštą, liekną, fiziškai stipresnę būtybę milžiniškomis akimis, pilkšvos spalvos ir, be jokios abejonės, labai intelektualią.
Populiariojoje kultūroje Napoleonas Bonapartas – tai dėl savo ūgio kompleksuojantis, todėl šlovės besivaikantis neūžauga ant žirgo. Išties šis karvedys buvo nei žemesnis, nei aukštesnis už vidutinį tų laikų vyrą, o iškreiptas požiūris atsirado ne tik todėl, kad prancūziškasis ir britiškasis colis tuomet buvo skirtingo ilgio, bet ir todėl, kad nesustojome stiebtis aukštyn. Vien per pastaruosius 200 metų žmonija ūgtelėjo vidutiniškai 10 cm dėl geresnės mitybos. Nėra jokių trukdžių ir toliau stiebtis bei paaugti dar 10 ar 20, o gal 50 ir 70 centimetrų. Tad jau po 400 metų, norint tapti „Victoria’s Secret“ angelų modeliu, reikės būti ne 177 cm, bet bent jau 2 m ūgio.
Su ūgiu auga ir žmogaus fizinė jėga bei ištvermė. Būtent evoliucija sporto šventes daro įdomesnes, nes keičiantis kartoms geriausi pasaulio atletai nuolat gerina rekordus. Pavyzdžiui, 1896-ųjų olimpiadoje auksą laimėjęs bėgikas (jei tik galėtų bėgti kartu) nuo šiuo metu greičiausio pasaulio žmogaus Usaino Bolto atsiliktų net 23,6 m (arba beveik 3 sek.) ir tik 1 sek. lenktų šiandien greičiausią JAV aštuonmetį. 1936 m. Berlyne vykusiose žaidynėse 10 sek. barjeras atrodė neįveikiama riba, tačiau po 32 metų Jimas Hinesas sugebėjo tapti pirmu žmogumi, nubėgusiu 100 m greičiau nei per 10 sekundžių. Skaičiuodami didžiausią galią, deguonies vartojimą, širdies funkcionavimą ir daugelį kitų veiksnių, tyrėjai tikina, kad visai netolimoje ateityje maratoną žmogus pajėgs įveikti per 1 val. 58 min., tai yra laiką pagerins net 5 min., o 100 m nuotolį įveiks per 9,48 sek. (pasaulio rekordas šiandien – 9,58 sek.).
Dar geriau nei bėgti žmonėms sekasi plaukti. 1896 m. laisvojo plaukimo 100 m rungtyje greičiausias buvo vengras Alfrédas Hajósas – distanciją jis įveikė per 1 min. 22,2 sekundės. Tą patį atstumą (tiesa, baseine, o ne atvirame vandenyje) 2008 m. olimpiadoje prancūzas Alainas Bernard’as įveikė per 47,21 sekundės. Įtakos rezultatui, žinoma, turėjo geresnės plaukimo sąlygos, treniruočių metodai, mityba, specialus plaukimo kostiumas ir t. t., bet net ir atmetus visa tai per kiek daugiau nei 100 metų žmogus išmoko plaukti gerokai sparčiau, nors jo nesivaikė joks plėšrūnas.
Žiūrėdami į muziejuje pakabintą Homo sapiens iškamšą ateities žmonės stebėsis penkiais kojų pirštais, nes dideliam savo džiaugsmui jie nebeturės amžinai nusimušamo, priminamo ir kitaip nukenčiančio mažojo kojos piršto. O štai rankų nykštys išgyvena aukso amžių. Prieš kurį laiką jis buvo tapęs atauga, kurios visa gyvenimo prasmė buvo paspausti tarpo klavišą rašant elektroninį laišką, o dėl išmaniųjų telefonų, žaidimo pultelių ir t. t. jis ėmė sparčiai evoliucionuoti. Prieš dešimtmetį tyrimą atlikusi bendrovė „Motorola“ nustatė, kad daug teksto telefono ekrane renkančio jaunimo nykščiai tapo šiek tiek ilgesni, be to, jie dažniau naudojami atliekant kitus veiksmus, pavyzdžiui, spaudžiant durų skambutį ar krapštant nosį. Akivaizdu, kad daug SMS žinučių gaunantys jaunuoliai yra gražesni, tai yra patrauklesni reprodukcijai, tad jei neišsižudys rašydami žinutes prie vairo, mūsų vaikų vaikai turės ilgesnius ir funkcionalesnius nykščius.
Naujausi genomikos tyrimai parodė, kad didelė mutacija maždaug prieš 2,4 metų išjungė pagrindinį raumenų baltymą žmogaus žandikaulyje. Susilpnėjęs žandikaulis ir gebėjimas virti bei kepti maistą paskatino mažėti ir mūsų dantis – prieš 100 tūkst. metų jie buvo bent dvigubai didesni, o laikui bėgant jų ir visai gali nebelikti. Jei žaliavalgystė netaps gyvenimo būdu, dėl per didelio žmonių skaičiaus planetoje iš burnos dings protiniai dantys, nes jie ir šiomis dienomis neatlieka jokios naudingos funkcijos.
Bėgant tūkstantmečiams ir žmonėms bei kultūroms maišantis judame prie vienos kūno spalvos, vienos stipriai dominuojančios kultūros ir vienos etninės grupės, nes kitas išnaikins genų maišymasis. Taigi, rasistams reikės ieškoti naujų būdų, kaip paaiškinti savo išskirtinumą.
Daug diskutuota apie tai, kokį poveikį žmogaus evoliucijai daro menas, gebėjimas naudoti įrankius, gaminti maistą ir t. t. Vis dėlto vieni daugiausia įtakos darančių veiksnių – intelektas ir imlumas technologijoms, nes tai užtikrina geresnį atlyginimą, aukštesnį socialinį statusą ir tiesiogiai lemia seksualinį patrauklumą. Kitaip tariant, mes neišvystėme didesnių smegenų ir tada jų nepanaudojome žmonijos civilizacijai sukurti – būtent pačių primityviausių technologijų naudojimas paskatino mutacijas, kurios nulėmė didesnes smegenis. Laikui bėgant didesnės smegenys suteikė vis didesnį pranašumą. Kadaise moteris žavėjo didžiausią olą užsigrobęs plaukais apžėlęs galiūnas, galintis ietimi užmušti mamutą, o šiandien tikėtina, kad į geriausią restoraną mieste moterį nusives programinės įrangos kodą rašantis ilgšis, o ne raumenimis aplipęs duobkasys.
XXI a. technologijos paveikė ir mūsų atmintį. Žmogaus smegenys, siekiančios nuolat būti efektyvia mašina, ėmė įsiminti nebe pačią informaciją, bet vietas, kur jį saugoma. Tai yra lengviau atsimename, kur padėjome receptų knygą, nei patį receptą. Tikras bumas įvyko atsiradus mobiliesiems telefonams ir, be jokios abejonės, gimus gigantui „Google“ – informacijos niekas nebekaupia, net ir norint tai daryti nepavyksta. Kam ką nors įsiminti, jei visada galima pagūglinti? Šių dienų moksleivis giriasi, kad atmintinai moka savo ir tėvų telefonų numerius, o jo seneliai dar ir šiandien galvoje nešiojasi visą telefonų knygelę.
Bet technologinis procesas turės ir neigiamų aspektų (nors daugumai tai netrukdys gyventi) – visuomenei tampant priklausomai nuo vaistų ir šiuolaikinės medicinos, ne tik sparčiai mažėja antibiotikų efektyvumas, bet ir prastėja žmogaus imuninė sistema. Galima drąsiai teigti, kad dėl greitai įvyksiančio biotechnologijų ir nanotechnologijų proveržio pajėgsime išgydyti beveik visas šiandien žinomas ligas, nes kiekvieną vėžinę ląstelę atskirai naikins vienas nanorobotas. Bet tuo pat metu visiškai sunaikinsime savo imuninę sistemą (nes ji tiesiog nebeturės darbo ir nunyks), todėl, kaip prognozuoja apokaliptikai, net ir elementari sloga grės mirtimi, jei laiku nebus suteikta medicininė pagalba.
Reikia atsiminti ir tai, kad kasdien atsirandant naujų ir tobulinant esamas technologijas žmonės vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio ekrano, o tai ilgainiui taip pat vers evoliucionuoti. Trumpuoju laikotarpiu žmogaus priklausomybė nuo kompiuterio kels sveikatos problemų: kaklo ar kelio skausmus, netaisyklingą laikyseną, raumenų silpnumą, lėtesnę medžiagų apykaitą, depresiją, o tarp nemokančiųjų naudoti „Facebook“ – socialinę atkirtį. Stengdamasis išvengti šių problemų žmogaus kūnas atitinkamai reaguos, tad bėgant tūkstantmečiams trauksis kaklas, keisis laikysena, kelių struktūra ir t. t.
Evoliucijos teoretikas Oliveris Curry teigia, kad po 3 tūkst. metų žmonija galėtų skilti į dvi rūšis: turtingesnės klasės palikuonys būtų aukšti, liekni, geros sveikatos, patrauklūs ir intelektualūs, o antrarūšiai žmonės evoliucionuotų į mažus, nelabai protingus, nedailius, į goblinus panašius sutvėrimus, gyvenančius superdangoraižių šešėlyje ir tik per šventes galinčius žvilgtelėti į saulę. Žinoma, šiandien patikėti tokiomis prognozėmis nėra lengva, tačiau jei atsižvelgtume į tai, kad žmonių skaičius planetoje ir toliau auga, akivaizdu, kad turtuoliai sieks susikurti jaukesnę aplinką. Jei ši aplinka bus nuolatinė ir apims gyvenimo bei darbo būdą, technologijas ir mediciną, tai galimybė, kad ateityje žmonės skirsis ne tik odos spalva, bet ir finansiniu šeimos pajėgumu, augs. Vis dėlto patikėti, kad tokios permainos gali įvykti per 3 tūkst. metų, sunku. Jei iš tiesų pasaulyje susiformuos kelios žmonių rūšys, tai realiausia būtų to laukti po dešimčių ar net šimtų tūkstančių metų.
Nebent evoliuciją spartintų pats žmogus. Nickas Bostromas, Oksfordo universiteto Žmonijos ateities instituto vykdomasis direktorius, teigia, kad Ch. R. Darwino pastebėta evoliucija vyksta gerokai lėčiau, nei pati žmonija fiksuoja pokyčius, darančius įtakos žmogaus kūnui. Svarbiausia, kad šių pokyčių tempas tik spartėja. „Klonavimas, genetinis gerinimas, dirbtinis intelektas ir nanotechnologijos – šios sritys šiuo metu labai sparčiai tiriamos ir čia žadama didelių pokyčių. Vadinamasis transžmogiškumas suteiks naujų galimybių. Nuo superkarių iki antžmogių atletų ar išties nemirtingų būtybių, kurių atomai bus nuskenuoti po vieną, kad perkeltų sąmonę ir sielą į kompiuterius“, – teigia N. Bostromas.
Nors šiandien tokios vizijos skamba fantastiškai ir jei jomis dalytųsi ne Oksfordo universiteto atstovas, o kaimynas, tikriausiai jau kviestume greitąją pagalbą, nes manytume, kad jį ištiko saulės smūgis, juk kadaise ir žmogus Mėnulyje bei atominiai reaktoriai atrodė lygiai tokia pati fantastika. Taigi, Žmonijos ateities instituto direktorius už savo eretiškas mintis apie sielos perkėlimą į kompiuterius gali sulaukti neigiamos Bažnyčios reakcijos, tačiau šiandien teigti, kad tai neįmanoma, būtų per anksti, nes iš tiesų tai fantazija, kurią patvirtinti arba paneigti gali tik mokslas.
Jau šiandien aišku, kad jei jūs mažai sportuojate ir ilgai dirbate palinkę prie kompiuterio, tai labai didelė tikimybė, kad jūsų vaikaičiai bus panašūs į kuprotus goblinus. Taigi, pasirūpinkime savimi ir savo provaikaičiais, ir bent jau rugpjūtį gyvenkime sveikai ir aktyviai.
Aukštesni ir greitesni
Populiariojoje kultūroje Napoleonas Bonapartas – tai dėl savo ūgio kompleksuojantis, todėl šlovės besivaikantis neūžauga ant žirgo. Išties šis karvedys buvo nei žemesnis, nei aukštesnis už vidutinį tų laikų vyrą, o iškreiptas požiūris atsirado ne tik todėl, kad prancūziškasis ir britiškasis colis tuomet buvo skirtingo ilgio, bet ir todėl, kad nesustojome stiebtis aukštyn. Vien per pastaruosius 200 metų žmonija ūgtelėjo vidutiniškai 10 cm dėl geresnės mitybos. Nėra jokių trukdžių ir toliau stiebtis bei paaugti dar 10 ar 20, o gal 50 ir 70 centimetrų. Tad jau po 400 metų, norint tapti „Victoria’s Secret“ angelų modeliu, reikės būti ne 177 cm, bet bent jau 2 m ūgio.
Su ūgiu auga ir žmogaus fizinė jėga bei ištvermė. Būtent evoliucija sporto šventes daro įdomesnes, nes keičiantis kartoms geriausi pasaulio atletai nuolat gerina rekordus. Pavyzdžiui, 1896-ųjų olimpiadoje auksą laimėjęs bėgikas (jei tik galėtų bėgti kartu) nuo šiuo metu greičiausio pasaulio žmogaus Usaino Bolto atsiliktų net 23,6 m (arba beveik 3 sek.) ir tik 1 sek. lenktų šiandien greičiausią JAV aštuonmetį. 1936 m. Berlyne vykusiose žaidynėse 10 sek. barjeras atrodė neįveikiama riba, tačiau po 32 metų Jimas Hinesas sugebėjo tapti pirmu žmogumi, nubėgusiu 100 m greičiau nei per 10 sekundžių. Skaičiuodami didžiausią galią, deguonies vartojimą, širdies funkcionavimą ir daugelį kitų veiksnių, tyrėjai tikina, kad visai netolimoje ateityje maratoną žmogus pajėgs įveikti per 1 val. 58 min., tai yra laiką pagerins net 5 min., o 100 m nuotolį įveiks per 9,48 sek. (pasaulio rekordas šiandien – 9,58 sek.).
Dar geriau nei bėgti žmonėms sekasi plaukti. 1896 m. laisvojo plaukimo 100 m rungtyje greičiausias buvo vengras Alfrédas Hajósas – distanciją jis įveikė per 1 min. 22,2 sekundės. Tą patį atstumą (tiesa, baseine, o ne atvirame vandenyje) 2008 m. olimpiadoje prancūzas Alainas Bernard’as įveikė per 47,21 sekundės. Įtakos rezultatui, žinoma, turėjo geresnės plaukimo sąlygos, treniruočių metodai, mityba, specialus plaukimo kostiumas ir t. t., bet net ir atmetus visa tai per kiek daugiau nei 100 metų žmogus išmoko plaukti gerokai sparčiau, nors jo nesivaikė joks plėšrūnas.
Be pirštų, dantų ir pilki
Žiūrėdami į muziejuje pakabintą Homo sapiens iškamšą ateities žmonės stebėsis penkiais kojų pirštais, nes dideliam savo džiaugsmui jie nebeturės amžinai nusimušamo, priminamo ir kitaip nukenčiančio mažojo kojos piršto. O štai rankų nykštys išgyvena aukso amžių. Prieš kurį laiką jis buvo tapęs atauga, kurios visa gyvenimo prasmė buvo paspausti tarpo klavišą rašant elektroninį laišką, o dėl išmaniųjų telefonų, žaidimo pultelių ir t. t. jis ėmė sparčiai evoliucionuoti. Prieš dešimtmetį tyrimą atlikusi bendrovė „Motorola“ nustatė, kad daug teksto telefono ekrane renkančio jaunimo nykščiai tapo šiek tiek ilgesni, be to, jie dažniau naudojami atliekant kitus veiksmus, pavyzdžiui, spaudžiant durų skambutį ar krapštant nosį. Akivaizdu, kad daug SMS žinučių gaunantys jaunuoliai yra gražesni, tai yra patrauklesni reprodukcijai, tad jei neišsižudys rašydami žinutes prie vairo, mūsų vaikų vaikai turės ilgesnius ir funkcionalesnius nykščius.
Naujausi genomikos tyrimai parodė, kad didelė mutacija maždaug prieš 2,4 metų išjungė pagrindinį raumenų baltymą žmogaus žandikaulyje. Susilpnėjęs žandikaulis ir gebėjimas virti bei kepti maistą paskatino mažėti ir mūsų dantis – prieš 100 tūkst. metų jie buvo bent dvigubai didesni, o laikui bėgant jų ir visai gali nebelikti. Jei žaliavalgystė netaps gyvenimo būdu, dėl per didelio žmonių skaičiaus planetoje iš burnos dings protiniai dantys, nes jie ir šiomis dienomis neatlieka jokios naudingos funkcijos.
Bėgant tūkstantmečiams ir žmonėms bei kultūroms maišantis judame prie vienos kūno spalvos, vienos stipriai dominuojančios kultūros ir vienos etninės grupės, nes kitas išnaikins genų maišymasis. Taigi, rasistams reikės ieškoti naujų būdų, kaip paaiškinti savo išskirtinumą.
Technologijos paspartins pokyčius
Daug diskutuota apie tai, kokį poveikį žmogaus evoliucijai daro menas, gebėjimas naudoti įrankius, gaminti maistą ir t. t. Vis dėlto vieni daugiausia įtakos darančių veiksnių – intelektas ir imlumas technologijoms, nes tai užtikrina geresnį atlyginimą, aukštesnį socialinį statusą ir tiesiogiai lemia seksualinį patrauklumą. Kitaip tariant, mes neišvystėme didesnių smegenų ir tada jų nepanaudojome žmonijos civilizacijai sukurti – būtent pačių primityviausių technologijų naudojimas paskatino mutacijas, kurios nulėmė didesnes smegenis. Laikui bėgant didesnės smegenys suteikė vis didesnį pranašumą. Kadaise moteris žavėjo didžiausią olą užsigrobęs plaukais apžėlęs galiūnas, galintis ietimi užmušti mamutą, o šiandien tikėtina, kad į geriausią restoraną mieste moterį nusives programinės įrangos kodą rašantis ilgšis, o ne raumenimis aplipęs duobkasys.
XXI a. technologijos paveikė ir mūsų atmintį. Žmogaus smegenys, siekiančios nuolat būti efektyvia mašina, ėmė įsiminti nebe pačią informaciją, bet vietas, kur jį saugoma. Tai yra lengviau atsimename, kur padėjome receptų knygą, nei patį receptą. Tikras bumas įvyko atsiradus mobiliesiems telefonams ir, be jokios abejonės, gimus gigantui „Google“ – informacijos niekas nebekaupia, net ir norint tai daryti nepavyksta. Kam ką nors įsiminti, jei visada galima pagūglinti? Šių dienų moksleivis giriasi, kad atmintinai moka savo ir tėvų telefonų numerius, o jo seneliai dar ir šiandien galvoje nešiojasi visą telefonų knygelę.
Bet technologinis procesas turės ir neigiamų aspektų (nors daugumai tai netrukdys gyventi) – visuomenei tampant priklausomai nuo vaistų ir šiuolaikinės medicinos, ne tik sparčiai mažėja antibiotikų efektyvumas, bet ir prastėja žmogaus imuninė sistema. Galima drąsiai teigti, kad dėl greitai įvyksiančio biotechnologijų ir nanotechnologijų proveržio pajėgsime išgydyti beveik visas šiandien žinomas ligas, nes kiekvieną vėžinę ląstelę atskirai naikins vienas nanorobotas. Bet tuo pat metu visiškai sunaikinsime savo imuninę sistemą (nes ji tiesiog nebeturės darbo ir nunyks), todėl, kaip prognozuoja apokaliptikai, net ir elementari sloga grės mirtimi, jei laiku nebus suteikta medicininė pagalba.
Reikia atsiminti ir tai, kad kasdien atsirandant naujų ir tobulinant esamas technologijas žmonės vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio ekrano, o tai ilgainiui taip pat vers evoliucionuoti. Trumpuoju laikotarpiu žmogaus priklausomybė nuo kompiuterio kels sveikatos problemų: kaklo ar kelio skausmus, netaisyklingą laikyseną, raumenų silpnumą, lėtesnę medžiagų apykaitą, depresiją, o tarp nemokančiųjų naudoti „Facebook“ – socialinę atkirtį. Stengdamasis išvengti šių problemų žmogaus kūnas atitinkamai reaguos, tad bėgant tūkstantmečiams trauksis kaklas, keisis laikysena, kelių struktūra ir t. t.
Dvi ar net daugiau žmonių rūšių?
Evoliucijos teoretikas Oliveris Curry teigia, kad po 3 tūkst. metų žmonija galėtų skilti į dvi rūšis: turtingesnės klasės palikuonys būtų aukšti, liekni, geros sveikatos, patrauklūs ir intelektualūs, o antrarūšiai žmonės evoliucionuotų į mažus, nelabai protingus, nedailius, į goblinus panašius sutvėrimus, gyvenančius superdangoraižių šešėlyje ir tik per šventes galinčius žvilgtelėti į saulę. Žinoma, šiandien patikėti tokiomis prognozėmis nėra lengva, tačiau jei atsižvelgtume į tai, kad žmonių skaičius planetoje ir toliau auga, akivaizdu, kad turtuoliai sieks susikurti jaukesnę aplinką. Jei ši aplinka bus nuolatinė ir apims gyvenimo bei darbo būdą, technologijas ir mediciną, tai galimybė, kad ateityje žmonės skirsis ne tik odos spalva, bet ir finansiniu šeimos pajėgumu, augs. Vis dėlto patikėti, kad tokios permainos gali įvykti per 3 tūkst. metų, sunku. Jei iš tiesų pasaulyje susiformuos kelios žmonių rūšys, tai realiausia būtų to laukti po dešimčių ar net šimtų tūkstančių metų.
Nebent evoliuciją spartintų pats žmogus. Nickas Bostromas, Oksfordo universiteto Žmonijos ateities instituto vykdomasis direktorius, teigia, kad Ch. R. Darwino pastebėta evoliucija vyksta gerokai lėčiau, nei pati žmonija fiksuoja pokyčius, darančius įtakos žmogaus kūnui. Svarbiausia, kad šių pokyčių tempas tik spartėja. „Klonavimas, genetinis gerinimas, dirbtinis intelektas ir nanotechnologijos – šios sritys šiuo metu labai sparčiai tiriamos ir čia žadama didelių pokyčių. Vadinamasis transžmogiškumas suteiks naujų galimybių. Nuo superkarių iki antžmogių atletų ar išties nemirtingų būtybių, kurių atomai bus nuskenuoti po vieną, kad perkeltų sąmonę ir sielą į kompiuterius“, – teigia N. Bostromas.
Nors šiandien tokios vizijos skamba fantastiškai ir jei jomis dalytųsi ne Oksfordo universiteto atstovas, o kaimynas, tikriausiai jau kviestume greitąją pagalbą, nes manytume, kad jį ištiko saulės smūgis, juk kadaise ir žmogus Mėnulyje bei atominiai reaktoriai atrodė lygiai tokia pati fantastika. Taigi, Žmonijos ateities instituto direktorius už savo eretiškas mintis apie sielos perkėlimą į kompiuterius gali sulaukti neigiamos Bažnyčios reakcijos, tačiau šiandien teigti, kad tai neįmanoma, būtų per anksti, nes iš tiesų tai fantazija, kurią patvirtinti arba paneigti gali tik mokslas.
Jau šiandien aišku, kad jei jūs mažai sportuojate ir ilgai dirbate palinkę prie kompiuterio, tai labai didelė tikimybė, kad jūsų vaikaičiai bus panašūs į kuprotus goblinus. Taigi, pasirūpinkime savimi ir savo provaikaičiais, ir bent jau rugpjūtį gyvenkime sveikai ir aktyviai.
(5)
(3)
(2)