Tai galutinė greičio riba – bet kai kur atrodo, kad kosminio eismo sergėtojai žiūri į tai pro pirštus

Šis užrašui ant marškinėlių tinkantis užrašas remiasi Einšteino specialiojo reliatyvumo lygtimis, bet praleidžia subtilų faktą. „Iš esmės, specialusis reliatyvumas neteigia, kad niekas negali judėti greičiau už šviesą,“ sako fizikos teoretikas Abhay'us Ashtekaras iš Pensilvanijos valstijos universiteto.

Jis tik teigia, kad dalelei judant mažesniu už greičiu už šviesos greitį, c, tik begalinė energija gali pagreitinti ją virš šios ribos. O jei dalelė juda greičiau už c, neįmanoma jos sulėtinti iki mažesnio už c greičio.

Kai kurie reiškiniai atrodo pažeidžiantys šį greičio apribojimą. Kosminiai spinduliai, skriedami per vandenį, sukuria optinį viršgarsinio smūgio ekvivalentą, o tai rodo, kad jie juda didesniu už šviesą greičiu. Bet spinduliai viršija šviesos greitį tik vandenyje, bet ne šviesos greitį vakuume – neįveikiamą barjerą.

Visatos pakraštyje esančios galaktikos taip pat juda nuo mūsų didesniu už c greičiu. Tačiau taip vyksta dėl besiplečiančios visatos, o tai nėra greitis griežta to žodžio prasme.

Kažkas panašaus pasakytina ir apie kvantiškai susietas daleles. Išmatavus vieną poros narį – nesvarbu, kaip toli visatoje jie būtų vienas nuo kito, – iškart pasikeičia ir kitas. Tai atrodo kaip greitesnis už šviesą signalo perdavimas, bet pabandžius susietas daleles panaudoti informacijos mainams, vėl iškyla šviesos greičio riba.

Tad, nors kitus fizikos dėsniu sėkmingai laužom, panašu, kad niekas – nei dalelės, nei informacija – negali viršyti visatos greičio ribos.

New Scientist № 2996

Komentarai (2)