Mergina mėnesį gyveno be cukraus: štai kas įvyko (14)
Kai vieną rytą pabudau su mintimi, kad mielai suvalgyčiau „Napoleono“ gabaliuką, supratau, jog pats metas apmąstyti, ar ne pernelyg pamėgau saldumynus. Visuomet buvau smaližė, tačiau niekada nevalgiau tiek saldumynų, kiek šią vasarą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors niekada nesiskundžiau dėl to padidėjusiu svoriu (pasirinkdavau tinkamą laiką smaguriauti), nusprendžiau, kad pats metas šį įprotį kiek sutramdyti. Kalbu net tik apie saldumynus, bet ir visus kitus rafinuoto cukraus kupinus produktus.
Kodėl nusprendžiau nebevalgyti cukraus
Pagrindinė priežastis, kodėl nusprendžiau tai išbandyti, – sveikata. Pagyvenusi Italijoje, supratau, kad vieną priklausomybę pakeičiau kita. Nuo rūkymo perėjau prie stiprios kavos, o nuo šios – prie saldumynų.
Tai, kad nevalgiau mėsos, taip pat prisidėjo. Atsisakius mėsiškų produktų, saldus maistas tapo „saldesnis“ ir skanesnis. Tačiau įprotis smaguriauti desertais atsirado maždaug prieš metus.
Italijoje gyvenau pusmetį, o ten saldumynai beveik nieko nekainuoja, o ypač pigus buvo šokoladas. Taigi poreikis kažką saldaus pakramsnoti visada buvo patenkintas.
Grįžus į Lietuvą darėsi šiek tiek neramu, kadangi kiekvieną dieną norėdavosi ko nors saldaus. Saldumynų valgiau tik rytais, tačiau faktas, kad tai tapo daugiau įpročiu, o ne pasimėgavimo vertu momentu, kėlė man nerimą.
Galiausiai prieš mėnesį užsienio spaudoje perskaičiau straipsnį apie tai, ko galima tikėtis visiškai atsisakius cukraus, ir nusprendžiau pabandyti tai pati.
1 savaitė.
Pradžia buvo labai sunki. Buvau įpratusi kas dieną suvalgyti bent vieną saldumyną. Taigi pirmąsias dvi dienas kankinausi. Be galo skaudėjo galvą, kamavo alkis. Jaučiausi nusilpusi. Tokia būklė tęsėsi apie 4–5 dienas. Vėliau nuovargis praėjo, tačiau kankino kiti simptomai.
2 savaitė.
Pagaliau išsimiegojau. Pirmąją savaitę tai buvo sunku daryti, nes įprasto saldumynų kiekio nesuvalgymas labai paveikė mano miegą. Kaip buvo minėta, mane kamavo galvos skausmas, o tai tikrai nepadėjo ilsėtis. Be to, ėmė labai berti odą. Tiek ant veido, tiek ant nugaros atsirado spuogelių. Vis dar be galo norėjosi saldainių.
3 savaitė.
Po truputį lengvėjo. Saldumynai nebetraukė, odą vis dar paberdavo, tačiau nestipriai. Nuovargis visiškai dingo, pradėjau normaliai miegoti.
4 savaitė.
Nebejaučiau jokių simptomų, o spuogeliai dingo patys. Nors svėriausi kiekvieną savaitę, mano svoris, deja, nepasikeitė. Manau, reikėtų ilgesnio laiko tarpo, kol būtų galima pamatyti ir fizinius pokyčius. Tačiau psichologiškai jaučiausi stabilesnė, nebe taip svyravo nuotaika, nekamavo galvos skausmas. Oda tapo skaistesnė, o anksčiau jaustas nuovargis visiškai išnyko.
Mano savijauta taip pasikeitė ne atsitiktinai. Dietologai tvirtina, kad smaližiams neretai sutrinka virškinimo veikla, nusilpsta imuninė sistema, padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, oda praranda stangrumą, spartėja senėjimo procesai.
Kalbant apie rafinuotą cukrų, jis trukdo pasisavinti kalcį. Dėl to nukenčia ir kaulai, ir dantys. Žinoma, visas tas keturias savaites, per kurias nevartojau rafinuoto cukraus ir jo turinčių produktų, kartais suvalgydavau saujelę džiovintų vaisių, pavyzdžiui, razinų.
Taigi, atsakydama į klausimą, ar verta išbandyti atsisakyti cukraus, esu įsitikinusi, kad taip. Nors pirmoji savaitė buvo iš tiesų sunki, šis mano sprendimas atnešė naudos. Pirmiausia jis man padėjo ugdyti valią. Be to, išmokau atsakingai skaityti produktų etiketes, mano racione sumažėjo perdirbtų produktų, o tai niekuomet nepakenkia.
