Tiesa, kuri šokiruos daugelį – išmanioji apyrankė ne lieknina, o tukina (3)
Ant riešo dėvimas įrenginys, kuris praneša apie tai, kiek nuėjote žingsnių, įspėja, kad per ilgai užsisėdėjote ir metas pajudėti, pataria, kada ir ko užkąsti, matuoja pulsą ir miego kokybę, rekomenduoja mankštos režimus ir net žemėlapyje rodo įveiktus maršrutus, atrodo tiesiog programuoja mus tapti tobulesniais. Deja, pasirodo technologijai dietų besilaikančio žmogaus emocijų kodas kol kas per sudėtingas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šaltas faktų dušas
Atlikta didžiulė dvejų metų studija parodė, kad dėvimi sportui skirti įrenginiai, kurie lyg ir turėtų įtikinti savininkus gyventi aktyviau, daugiau judėti, deginti kalorijas, niekam nepadėjo numesti svorio.
Atvirkščiai – kenčiantys nuo antsvorio ir besilaikantys dietų išmaniųjų laikrodžių savininkai per tą patį laiką vidutiniškai priaugo daugiau svorio negu tie, kurie laikėsi dietų „senoviškai“ – be jokių technologinių pagalbininkų.
Ši Pitsburgo universiteto (JAV) tyrėjų studija prieštarauja visiems ankstesniems tyrimams, rodžiusiems, kad dėvimi išmanieji įrenginiai padeda atsikratyti antsvorio. Tačiau visi ankstesni tyrimai buvo mažesnio masto ir apėmė trumpesnį laiko tarpą.
Ko norėjo ir kas išėjo
Tyrimui vadovavęs daktaras Johnas Jakicicas su kolegomis pasikvietė 471 jaunuolį (nuo 18 iki 35 m. amžiaus). Visi tyrimo dalyviai turėjo didesnį ar mažesnį antsvorį (vidutinis dalyvio svoris buvo apie 95 kg) ir visi norėjo jo atsikratyti.
Pirmąjį pusmetį dalyviams buvo pasiūlyta mažai kalorijų turinti dieta, jie prižiūrimi sportavo pagal numatytą programą, kiekvieną savaitę lankėsi pas konsultantus, o savo progresą žymėjo specialiuose dietos dienoraščiuose. Po šešių mėnesių visi vidutiniškai atsikratė po 7,5–8,5 kg riebalų.
Antram etapui dalyviai buvo padaynti į dvi grupes. Viena grupė 18 mėnesių gavo po asmeninę išmaniąją sveikatingumo apyrankę, o kita grupė tiesiog turėjo įrašyti duomenis apie savo aktyvumą tyrėjų svetainėje.
Praėjus dvejiems metams nuo tyrimo pradžios dauguma dalyvių iš abiejų grupių vėl priaugo šiek tiek svorio, kurį buvo numetę per pirmąjį pusmetį. Tačiau labiausiai tyrėjus nustebino tai, kad mėginusieji sveikai gyventi savarankiškai be jokių įrenginių vidutiniškai liko 6 kg lengvesni negu tyrimo pradžioje.
O štai naudoję išmaniąsias apyrankes galiausiai sulieknėjo tik 3,6 kg (vidutiniškai). Rezultatas toks aiškus, kad net bado akis. Tik štai Pitsburgo universiteto komandai taip ir nepavyko suvokti, kodėl ir kaip sveikatingumo apyrankės sutrukdė jų naudotojams laikytis dietų.
Netobulumas ar tingumas?
Spėlionių, kodėl taip atsitiko, yra nemažai. Galbūt įrenginiai skatino jų savininkus per aktyviai judėti, nuo to jie pernelyg išalkdavo ir galiausiai apsivalgydavo. Arba įrenginių algoritmas pasirodė pernelyg intensyvus nelinkusiems sportiškai gyventi žmonėms, tad, pamėginę sekti rekomendacijomis, jie suprato, kad nesugeba to įvykdyti, nenori nuolat stebėti savo rezultatų ir nusivylę tiesiog pradėjo juos ignoruoti.
Mes patys, jau išbandę ne vieną tokio tipo apyrankę ir, pripažinkime, nebūdami sportiški, susidūrėme dar su keliais dalykais.
Tikra tiesa, kad daugelis bandytų įrenginių pirmiausia skirti jau aktyviai sportuojantiems žmonėms, tad padeda vykdyti jų numatytus veiksmus ir nėra labai efektyvūs įtikinėdami atlikti kažką, ko šiaip jau daryti nesinori.
Pavyzdžiui, „Samsung Gear Fit 2“ – mielas ir patogus laikrodukas sportuojantiems, kuris gali išties palengvinti numatytas treniruotes. Tačiau visi tie sveikinimai sėkmingai įveikus numatytą treniruotės atstumą, kai tiesiog vaikščioji po konferencijos sales, nesportuojantį žmogų labiau trikdo, negu skatina pradėti rytais bėgioti.
Kaip ir priminimai, kad per ilgai užsisėdėjai ir metas pasimankštinti – kas į tai kreips dėmesį, jei dabar rašo svarbų tekstą ir yra pagautas įkvėpimo? O ir pasirenkami mankštos režimai skirti tikriems sporto maniakams, nes paprastas žmogus tiesiog tingės tame laikroduke nustatinėti, kokiu sportu, kiek laiko užsiiminės ir koks tos jo treniruotės tikslas.
Kita bėda, kuria pasižymi beveik visi tokie įrenginiai, – jie nėra idealiai objektyviai tikslūs ir juos labai lengva apgauti. Pavyzdžiui, daugelis noriai matuoja nueitus žingsnius, kai sėdėdamas vietoje tiesiog judina ranką. Sportininkui tai neaktualu. O štai nusistatęs tam tikrą skaičių žingsnių per dieną nubėgti tinginys tikrai bus patenkintas, kad įrenginys rodo, jog užduotis atlikta. Na ir kas, kad galva žino ką kita.
Meluoja visi
Tūkstančius kartų matėme, kaip besilaikantieji griežtų dietų jas „apgaudinėja“ – toks jau bevalis sutvėrimas tas žmogus. Taip galiausiai ir išeina, kad žmogui lengviau siekti bendro numatyto tikslo net tikslios apskaitos, antraip jis pradeda siekti ne realaus tikslo (būti sveikesnis), o gražių skaičių („va, rodo, kad viską darau gerai“).
Ir nereikia tuo kaltinti bevalių storulių – nuolat matome, kaip politikai su biurokratais gražiai pakeičia realų gerą rezultatą gerais skaičiais. Ir niekam nerūpi, kad realaus rezultato nėra – svarbu, jog numatyti parametrai įvykdyti. Tokie štai pamąstymai apie gautą netikėtą rezultatą, žiūrint į „Gear Fit 2“ ant savo riešo (šis po mėnesio pradėjo labai lengvai atsiseginėti, bet tai jau kita tema).
Ir, beje, Pitsburgo universiteto tyrėjai mąsto gana panašiai. „Reikės papildomų studijų, kad išryškėtų potencialūs veiksniai. Be to, atlikti kruopštesnius testus, kurie parodytų, kiek iš tikrųjų tikslios ir efektyvios skirtingų gamintojų sporto apyrankės. Mums svarbiausia galiausiai suprasti, kam ir kada šie įrenginiai išties yra labai veiksmingi“, – sakė J.Jakicicas.
Jis tiki, kad kai kam šios apyrankės išties yra labai efektyvios, bet kitus gali ir nuvilti. O mes manome, kad išties efektyvūs yra valia, tikslas ir noras, o be jų jokie įrankiai už mus tikslo nepasieks. Jei nusipirkau teptukus, ar tai reiškia, kad jau esu tapytojas?
