Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų laiko save ekologiškai atsakingais ir vartodami stengiasi tausoti resursus, rinktis ekologiškus produktus bei rūšiuoti atliekas.

 Tokią išvadą pateikia Biodegalų asociacijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta šalies gyventojų apklausa. Tik 12,3 proc. šalies gyventojų sako, kad ekologija jiems nėra aktuali.

37,3 proc. apklaustųjų save įvardijo kaip ekologiškai atsakingus ir sakė, kad tai įtakoja jų vartojimo įpročius – renkantis prekes, tausojant gamtos resursus bei rūšiuojant atliekas. Beveik pusė Lietuvos gyventojų (49,6 proc.) save laiko „iš dalies ekologiškai atsakingais“, o jų vartojimo įpročius gamtosaugos argumentai įtakoja kartas nuo karto.

„Globaliu mastu ekologijos problemos šiandien yra ypač aktualios. Paryžiaus protokolą ratifikavus didžiosioms pasaulio valstybėms, tikimasi realių žingsnių sprendžiant pasaulinio atšilimo klausimą.

Todėl džiugu ne tik tai, kad ekologijos problemų svarbą pripažįsta absoliuti dauguma Lietuvos. Labai svarbu, kad ekologinis atsakingumas įtakoja ir žmonių elgesį – daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų aktyviai prisideda prie to, kad gyventume sveikesnėje ir švaresnėje aplinkoje.

Atsinaujinanti energetika – biodegalai, vėjo ir saulės ir hidro jėgainės – mūsų šalyje užima vis svarbesnes pozicijas, tačiau tikras proveržis bus pasiektas tada, kai vartotojai sąmoningai rinksis ir iš verslo reikalaus aplinką tausojančių spendimų“, - apklausos rezultatus komentuoja Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.

Jis pastebi, kad moterys ekologijos klausimais yra aktyvesnės nei vyrai – atitinkamai 41,2 proc. ir 32,8 proc. apklaustųjų sakė, kad tai įtakoja jų vartojimą. Mažiausiai ekologija veikia jaunų žmonių įpročius – tik 23,2 proc. jų teigiamai atsakė į klausimą, ar laiko save ekologiškai atsakingais.

„Manau, tai susiję ne tiek su nuostatomis ekologijos klausimu, kiek su galimybėmis – daugelis jaunų žmonių gyvena su tėvais, tad sprendimus ką ir kaip vartoti dažniau priima tėvai, be to, pavyzdžiui, bendrabučiuose gyvenantiems studentams elgtis ekologiškai atsakingai ir, tarkim, rūšiuoti atliekas neretai yra sudėtinga.

Kai kalbame ne apie konkretaus žmogaus elgesį, o požiūrį į ekologijos problemas, jaunimo nuostatos nėra kažkuo išskirtinės“, - sako M.Palijanskas.

Tai, kad ekologinės problemos Lietuvai yra labai aktualios arba aktualios sako 88 proc. šalies gyventojų.

„Požiūris į problemos aktualumą, kaip rodo apklausa, iš esmės sutampa su žmonių elgesiu – 36,5 proc. ekologiją laiko itin aktualia problema, beveik identiškas skaičius sako, kad į tai atsižvelgia vartodami, tų, kurie mano, kad ekologijos problema yra gana aktuali, vartojimo įpročius ekologija veikia kiek mažiau“, - tyrimo rezultatus analizuoja Biodegalų asociacijos vadovas.

Ekologijos problema svarbia dažniau nei kiti įvardija aukštąjį išsilavinimą turintys, miestuose gyvenantys žmonės, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra daugiau nei 220 eurų.

Apklausa rodo, kad mažiausiai ekologija rūpinasi vilniečiai – tik 28 proc. jų ekologines problemas Lietuvai laiko labai aktualiomis, tiek pat jų sako, kad laiko save ekologiškai atsakingais.

„Šiuo požiūriu Vilnius labai skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų. Į ekologijos problemų aktualumą Lietuvai panašiai žiūri tik šalies kaimo gyventojai (29 proc. jas laiko labai aktualiomis).

Tuo tarpu, kai kalbame apie vartojimą, vilniečių nuomonė apie ekologiją yra negatyviausia – 20 proc. jų sako, kad jiems neaktualu būti ekologiškai atsakingais, priešingai mano 27,9 proc. sostinės gyventojų.

Palyginimui, kituose didžiuosiuose šalies miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – ekologiškai atsakingais save laiko 42,8 proc. žmonių“, - sako Biodegalų asociacijos prezidentas M.Palijanskas.

Jis pastebi, kad požiūris į ekologiją ir jos įtaka vartojimui labiausiai priklauso nuo išsilavinimo. Ekologiškai atsakingais save laiko 46 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių ir tik 25 proc. turintys nebaigtą vidurinį.

„Visuomenės švietimo svarbą šiuo klausimu sunku pervertinti – šis tyrimas rodo, kad žinios ir problemos aktualumo suvokimas tiesiogiai įtakoja žmonių elgesį.

Tik nuolat kalbėdami apie Lietuvos ir globalines aplinkosaugos problemas galime keisti šalies gyventojų požiūrį“, - sako M.Palijanskas.

Komentarai (8)