Vienos sėkmingai veikiančios odontologijos klinikos atstovai papasakojo, kokios povandeninės srovės veikia odontologijos paslaugų kokybę, kainą ir garantiją.

Klesti vokelių sistema?

Kaip pasakojo vienos odontologijos klinikos vadovė, šešėlinis verslas privačios odontologijos srityje klesti: nemokami mokesčiai, perkamos medžiagos be sąskaitų ir jų kokybę įrodančių dokumentų, pacientams neduodami kvitai, todėl vėliau jie negali net pabandyti reikalauti kompensacijos už nekokybiškas paslaugas.

„Deja, susiduriame ne su viena situacija, kai jauni specialistai, atėję į pokalbį dėl darbo ir išgirdę, kad siūlome visiškai oficialų atlyginimą, tikino, kad jau buvo pas du-tris konkurentus, kurie siūlo minimalų atlyginimą plius vokelį, bet galutinė susidaranti suma gerokai didesnė už tą, kurią galime pasiūlyti mes. Taigi nors kalbama, kad sovietinė sistema pagadinusi žmones, kurie vis dar sutinka dirbti „už vokelius“, tačiau ir jaunimas, kuris sovietinio režimo nematė, jų visiškai nesibaido.

Lygiai ta pati situacija su dantų technikais. Mes turime savo laboratoriją, bet rasti specialistus labai sudėtinga, nes jie įpratę, kad su jais atsiskaitoma grynais, pajamos neapskaitomos. Rasti specialistą, kuris dirbtų visu etatu, labai sudėtinga. Nemažai gydytojų, dantų technikų pasiima kelias dienas oficialiame darbe, kadangi jiems reikia parodyti kokias nors pajamas, o visus kitus pinigus susirenka neoficialiai“, – tikino pašnekovė.

Klinikos atstovė teigė, kad jos įstaigoje dantų technikas uždirba vidutiniškai tūkstantį eurų, tuo tarpu skelbimuose galima pamatyti, kad neretai siūloma vos 500 eurų. Esą koks dantų technikas (tai viena iš prestižinių kolegijos specialybių) eis dirbti už tokį atlygį? Pasak jos, oficialiai veikianti klinika, šiandien negali konkuruoti ir paslaugų kainomis su tomis įstaigomis, kurios slepia mokesčius, rodydamos mažesnius darbuotojų atlyginimus ar pirkdamos medžiagas be sąskaitos.

Todėl atsiranda tokios reklamos, kaip trys implantai už dviejų kainą. Jei visos medžiagos perkamos oficialiai, to sau leisti neįmanoma. Tačiau tiems gydytojams, kurie dalį pacientų gydo neoficialiai, reikia ir medžiagų, gautų neoficialiai – antraip nesueis galai.

Vizito kaina – kiekvienąkart staigmena

Odontologijos verslo atstovė teigė dažnai girdinti žmones kalbant, kad jie toli gražu ne visada sulaukia čekių, įrodančių, kad apmokėtos paslaugos. Esą jei nėra kasos aparato, gydytojas gali išrašyti kasos orderį.

„Vartotojas dėl to gali labai nukentėti, nes negauna garantijos dėl paslaugų ir naudojamų medžiagų kokybės. Vėliau, jei lieka labai nepatenkintas paslauga, net negali įrodyti, kad tikrai lankėsi šioje klinikoje. Todėl patariu būti sąmoningiems ir visada reikalauti čekio. Pavyzdžiui, implantams turi būti išduodami implanto pasai, kurie suteikia garantiją (jos trukmė priklauso nuo gamintojo). Tačiau jei įstatomas koks nors kiniškas implantas, organizmas jį atmeta, o dar nėra ir jokio kvito, kaip įrodyti teisybę?

Kitas dalykas, kad pacientai, atėję pas odontologą, dažniausiai niekada nežino, kiek turės susimokėti nei šį, nei kitą kartą. O turėtų būti sudaromas gydymo planas: pavyzdžiui, reikia atlikti tiek ir tiek procedūrų, kurios truks pusmetį arba metus. Visa tai kainuos tiek ir tiek. Kitą kartą reikės mokėti štai tokią sumą.

Tuomet žmogus gali planuoti savo išlaidas ir jam nėra staigmena jau „post factum“ išgirsti, kokią sumą šiandien teks susimokėti. Žinau pavyzdį, kai žmonės dantų taisymui išleido apie 10 tūkst. eurų, tačiau planas jiems nebuvo sudarytas ir kaskart gydytojas pasakydavo, kiek reikia mokėti šiandien“, – svarstė pašnekovė.

Ar galima tikėtis garantijos už dantų taisymą

Klinikos vadovė tikino, kad jų įstaiga sutiktų duoti garantiją netgi dantų plombavimui, tačiau odontologų etikos kodekse užfiksuota, kad tokia garantija negali būti teikiama, kadangi plombos, protezo ar implanto patvarumas priklauso ir nuo individualaus organizmo savybių. „Neabejoju, kad atsirastų ir daugiau klinikų, kurios drąsiai galėtų teikti savo paslaugoms garantiją.

Nesakau, kad reikėtų suteikti garantiją 10 metų, bet visiškai šalintis atsakomybės taip pat neteisinga“, – tikino pašnekovė. Pagal kokius kriterijus pacientui galima pasirinkti kliniką? Galbūt vienas iš kriterijų – tie, kurie nebijo viešumo. Ar yra tinklapis, ar yra kainoraštis viešai skelbiamas. Gydymo planas turi būti ne tik žodžiu nupasakojamas, bet pateikiamas raštu.

Prašykite čekio

Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus patikino, kad čekis arba kasos orderis turi būti pateikiami vartotojui. Tokia yra tvarka – Lietuvoje visos piniginės operacijos apskaitomos dokumentais, nesvarbu, ką perkate – duoną, pieną, drabužius ar dantų protezus. Jeigu toks dokumentas neišduodamas, tai mokestinis pažeidimas. „Nematau didelės prasmės, kodėl neišmušti čekio. Odontologijos paslaugos nėra apmokestinamos PVM.

Tiesa, nuo pajamų skaičiuojasi pelno mokestis. Tačiau nežinau, kas čia laimi, jei žmonės slepia mokesčius, apgaudinėdami valstybę. Prieš keletą metų vyko Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patikrinimai, daug įmonių buvo nustatyti pažeidimai, skirtos baudos. Manau, kad pažeidimų būtų rasta ir dabar. Pavyzdžiui, kai dedami protezai, jie užsakomi dantų technikų laboratorijoje.

Taigi reikia parodyti pajamas, iš kurių sumokama laboratorijai. Per kryžminius patikrinimus tai paprasta patikrinti – ar ta pačia pavarde pacientas užregistruotas ir kabinete, ir laboratorijoje. Mes taip pat galvojome, ką daryti, kaip skatinti įstaigas: gal čekių loterijas rengti“, – aiškino pašnekovas. Šiuo metu garantija teikiama tik neišimamiems protezams ir implantams. „Kartais skelbiama, kad implantui garantija suteikiama visam gyvenimui.

Tačiau garantija galioja tik pačiam gaminiui, o dedant jį į burną nutinka visko. Būna ir klaidų, ir žmogaus organizmo reakcijų. Taigi nesvarbu, kad geležis gali tarnauti visą gyvenimą, bet jei organizme dėl lėtinių ligų ar kitų priežasčių prasideda tam tikri procesai arba žmogus nesilaiko asmens higienos taisyklių, implantas gali išklibėti. Todėl kaip galima suteikti garantiją? Pavyzdžiui, jeigu duodama garantija plombai, būtina duoti ir instrukciją, kokių taisyklių laikytis, kad plomba neiškristų, bet niekas negali patikrinti, ar žmogus laikėsi šių taisyklių“, – teigė Odontologų rūmų atstovas.

Pakeisti nekokybišką plombą – tik geros valios aktas

Vis dėlto jeigu plomba iš tiesų iškrenta po savaitės, jo manymu, kiekvienos klinikos prestižo reikalas ją nemokamai pakeisti. Pagaliau jei klinika neparodo geros valios, galima kreiptis į vartotojų teisių specialistus. Vartotojų teisės Lietuvoje ginamos pakankamai gerai.

Yra tik viena problema, kurios negalime išspręsti. Senjorams protezuojami dantys pagal programą, kurios išlaidas kompensuoja Ligonių kasos. Tačiau gauname nemažai skundų, kai pagamintas protezas pacientui netinka – technikui nepavyko jo gerai pritaikyti. Žmogus prašo klinikos grąžinti pinigus už nekokybišką protezą, kad jis galėtų kreiptis į kitą kliniką, tačiau nėra įteisinta tvarka, pagal kurią klinika galėtų grąžinti pinigus Ligonių kasoms. O kadangi pinigų perskirstymas nevyksta, antras protezas negali būti kompensuojamas, nors pati klinika sutiktų grąžinti pinigus“, – pasakojo A. Šeikus.

Po VMI patikrinimų gydymo įstaigų pajamos drastiškai išaugo

Klinika kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prašydama atlikti tyrimą dėl galimo šešėlinio verslo masto. Pašnekovės manymu, šešėlinio verslo mastai yra nemenki, ypač tarp mažų kabinetų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 2013–2014 m. vykdė projektą „Baltieji chalatai“, kurio metu buvo siekiama užtikrinti pajamų už teikiamas medicinos paslaugas apskaitymą privačiose medicinos įstaigose. Pagrindinis ir dažniausiai nustatomas pažeidimas, kontroliuojant odontologijos paslaugas teikiančias įmones, yra pajamų neapskaitymas ir nedeklaravimas.

Pasak VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Dianos Šalomskienės, odontologijos paslaugas teikiančiose įmonėse (dažniausiai deklaruojančiose nuostolingą veiklą) nustatyti reikšmingi neatitikimai. Įmonės dalį sąnaudų (pavyzdžiui, remonto) priskyrė leidžiamiems atskaitymams bei neteisingai paskirstė veiklos sąnaudas, tenkančias apmokestinamoms ir neapmokestinamoms pajamoms.

Kontrolės metu taip pat buvo nustatyti privačių poreikių tenkinimo atvejai bei darbuotojų gautos pajamos natūra (apmokėjimas už komandiruotes, studijas, įmonės automobilio naudojimas, neatlygintinas naudojimasis įmonės nekilnojamuoju turtu ir kt.), taip pat nustatytas buhalterinėje apskaitoje deklaruojamas ne visas mokamas darbo užmokestis. Visgi nuo projekto vykdymo pradžios odontologijos įmonių deklaruojamos pajamos išaugo nuo 65,1 mln. eurų 2013 m. iki 92,6 mln. eurų 2015 m., arba 47 proc.

„Po vykdyto projekto ir toliau stebimas teigiamas odontologijos įmonių sumokėtų mokesčių pokytis. Per paskutinius metus stebimas 90 proc. sumokėtų mokesčių sumos didėjimas nuo 4,1 mln. eurų 2013 m. iki 7,8 mln. eurų 2016 m.“, - teigė D.Šalomskienė. Ir toliau kontrolės veiksmams atrenkami mokesčių mokėtojai, kurių rizikingumas įvertinamas kaip didžiausias atsižvelgiant į projekto metu nustatytų pažeidimų tendencijas, naudojama visa informacija, įvertinant VMI duomenų bazėse kaupiamą informaciją (mokesčių mokėtojų pateiktų deklaracijų duomenis, mokesčių mokėtojų registracijos duomenis ir pan.) bei juridinių asmenų ir gyventojų gautus pranešimus apie galimus mokesčių įstatymų bei kitus pažeidimus.

Per 2016 m. po atliktų patikrinimų šio sektoriaus įmonėms buvo papildomai priskaičiuota ar mokesčių mokėtojai papildomai deklaravo 466 tūkst. eurų, nustatyti keli nelegalaus darbo atvejai.

Komentarai ()