Šiaurės Korėja atsakė į NATO nuogąstavimus dėl grėsmės Europai - ši šalis jaučiasi pasaulio valdove (8)
Kalbant apie Šiaurės Korėjos raketų grėsmę visada minima JAV. Tačiau jei pažvelgtume į naujausių raketų bandymus ir spėjamą jų nuotolį, jos gali kelti grėsmę ir Europos valstybėms, pavyzdžiui, Estijai. Apie tai užsiminė ir NATO vadovas Jens Stoltenberg interviu su vienu Japonijos laikraščiu. Viską stebinti Šiaurės Korėja netruko atsakyti į jos raketų pabijojusią Europą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiaurės Korėja iš tikrųjų jaučiasi kaip supervalstybė tarptautinėje bendruomenėje. Regis, ši šalis mano, jog nuo jos priklauso, kas gyvens, o kas žus. Šis niekuo nepagrįstas tikėjimas akivaizdus oficialioje šalies retorikoje, kuri arbą grasina Pasauliui, arba jį ramina. Į Jenso Stoltenbergo kalbas atsakė valstybė kontroliuojamas laikraštis „Rodong Shinmun“ - Šiaurės Korėja pabandė nuraminti Europą.
Teigiama, kad į Šiaurės Korėjos tarpžemyninių raketų nuotolį Europai nėra ko žiūrėti - visos raketos vis tiek kreipiamos į JAV. Pchenjanas pakartojo, kad jokių planų pulti Europos miestų neturi. Dar daugiau - Šiaurės Korėjos teigimu, visos branduolinės raketos šalies arsenale yra skirtos tik atgrąsyti JAV nuo idėjos pulti Šiaurės Korėją ir užtikrinti taiką pusiasalyje. „Jos neskirtos grasinti Europai ar pasauliui“, pabrėžė valstybinė žiniasklaida.
Tokie pareiškimai rodo, kad Šiaurės Korėja jaučiasi lygiaverte varžove NATO. Keista ir tai, kad Šiaurės Korėja tiki, kad branduolinės raketos gali atbaidyti JAV nuo atakos, nors iš tikrųjų yra priešingai - tarpžemyninių raketų bazės yra puikus taikinys, kuris nesukeltų didelio JAV visuomenės pasipriešinimo. Dar daugiau - branduolinės ginkluotės atsisakymas padėtų mažinti įtampą, galbūt, nusikratyti dalies sankcijų naštos. Tačiau Šiaurės Korėja taip negalvoja - ši valstybė yra įsitikinusi, kad jos balistinės raketos yra JAV priešiškumo pasekmė, o ne priežastis.
Straipsnyje „Rodong Shinmun“ buvo ir dar vienas juokingas sakinys. NATO vadovui priminta, kad Šiaurės Korėja nėra vienintelė valstybė, kuri turi tarpžemyninių raketų - retoriškai klausiama, kodėl Stoltenbergas neturi priekaištų kitoms šalims, į kurių raketų nuotolį patenka NATO valstybės. Vėlgi, sunku paaiškinti, ar tai yra absoliučiai neadekvatus Šiaurės Korėjos situacijos vertinimas, ar šalis taip tik juokiasi iš NATO vadovo grėsmių įvertinimo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį turėjo apsilankyti demilitarizuotoje zonoje. Visgi, dėl prastų orų šie planai buvo atšaukti. Kita vertus, Trumpas pasinaudojo proga paraginti Kim Jong-uną derėtis. Derybos tikriausiai būtų geriausia išeitis visiems, tačiau mažai vilties, kad Šiaurės Korėja sutiks atsisakyti savo branduolinio ginklo programos, mainais į, pavyzdžiui, sumažintas sankcijas ar pagalbą sprendžiant maisto stygiaus problemą. Kitos alternatyvos atsikratyti grėsmingos Šiaurės Korėjos ginkluotės yra kur kas drąstiškesnės. Trumpas taip pat pareiškė, kad jis tikisi, jog jam nereikės pulti Šiaurės Korėjos. Karo nenori niekas, tačiau Šiaurės Korėja turi priimti sprendimą sumažinti įtampą.