Šiuolaikinė visuomenė išgyvena tikrą miego trūkumo krizę, ir vieni iš labiausiai jos paveiktų žmonių yra paaugliai, rodo visas pluoštas mokslinių tyrimų.

Dėl to pastaraisiais metais Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje mokslininkai tiria potencialią vėlesnio ėjimo į pamokas naudą. Nors pirminiai rezultatai yra daug žadantys, šioje srityje yra atlikta dar labai mažai tyrimų, rašo sciencealert.com, tad su išvadomis skubėti nevertėtų.

Iki šiol atliktų tyrimų metu daugiausia dėmesio buvo skirta nagrinėti pamokų pradžios pavėlinimo poveikį, kuomet tam tikra grupė mokinių galėjo pamokas pradėti valanda vėliau. Tačiau kas nutiktų, jeigu vaikams būtų suteikti teisė nuspręsti, kokiu metu ryte ateiti į pamokas?

Būtent tai ir padarė viena vidurinė mokykla Vokietijoje. Vakarų Vokietijoje veikianti Alsdorfo gimnazija 2013 metais buvo apdovanota už inovatyvius mokymo metodus, mokykloje taikoma Daltono planu pavadinta švietimo sistema, sukurta Jungtinėse Valstijose.

Pagal Daltono planą, mokiniams yra taikomi lankstūs mokymo metodai, pritaikyti kiekvienam asmeniškai. Tokia sistema padeda vaikams mokytis savu temptu. Mokyklos visame pasaulyje naudoja šiuos principus, o Miunchene veikiančio Ludwigo Maximiliano universiteto chronobiologijos mokslininkams Alsdorfo gimnazija suteikė unikalią galimybę patyrinėti, kaip ši sistema gali padėti nuo miego stygiaus kenčiantiems mokiniams.

„Mes turėjome galimybę patyrinėti vėlesnio ėjimo į mokyklą poveikį Vokietijoje; viena mokykla Vokietijoje nusprendė vyresnių klasių mokiniams įvesti lanksčią pamokų pradžios tvarką“, – paaiškino tyrimą atlikusių mokslininkų komandai vadovavęs chronobiologas Tillis Roennebergas.

„Vietoj įprastinės fiksuotos pamokų pradžios 8 val., pagal naują lanksčią sistemą vyresnių klasių mokiniams buvo leista pasirinkti, ar kasdien ateiti į pamokas 8 val. ar 8.50 val. (patogumo dėlei, kalbėsime apie „9 val.“) – t.y. ar ateiti į pirmą pamoką (savarankiško darbo), ar ne“, – nurodė jis.

2016 metais devynias savaites mokslininkai mėgino įvertinti šio pokyčio poveikį dešimtokams, vienuoliktokams ir dvyliktokams.

Žemesnių klasių mokiniai turėjo į mokyklą eiti standartiniu laiku – 8 val., o vyresnių klasių mokiniams buvo leista pasirinkti, ar ateiti vėliau. Tačiau praleistą savarankiško mokymosi pamoką jie vėliau savaitės metu turėjo kompensuoti.

Devynias savaites (tris prieš naujos sistemos įvedimą ir šešias po jos) mokslininkai kasdien rinko iš eksperimente dalyvavusių mokinių miego dienoraščius. Taip pat buvo renkami judėjimo duomenys, kuriuos fiksavo kai kurių mokinių ant riešo segėti miego stebėsenos įrenginiai.

Mokslininkai nustatė, kad galimybė atidėti pamokų pradžią tik vienai valandai mokiniams suteikė naudingo papildomo miego.

„Mūsų tyrimo metu beveik visi (97 proc.) mokinių pajuto vėlesnės pamokų pradžios naudą ir miegojo ilgiau: vidutiniškai mokiniai miegojo viena valanda ilgiau, – konstatavo tyrimo autoriai. – Svarbu paminėti, kad buvo užfiksuota ne tik bendra nauda; ji buvo panaši ir atsižvelgus į tokius svarbius veiksnius kaip chronotipas, lytis, klasė ir kaip dažnai mokinys į pamokas ėjo vėliau.“

Tai yra svarbi išvada, nes gali atrodyti, jog akivaizdu, kad pasirinkę valandą vėliau ateiti į mokyklą mokiniai miegojo viena valanda ilgiau. Taip pat manoma, kad vėlesnė pamokų pradžia gali paskatinti mokinius vakare vėliau eiti gulti miegoti, o tai panaikintų tos papildomo valandos naudą.

Tik šiuo atveju taip nenutiko, nes mokiniai miegojo vidutiniškai 1,1 valandos ilgiau nei įprastai: jų vidutinė miego trukmė pailgėjo nuo 6,9 iki 8 valandų.

Mokslininkus labai nustebino tai, kad mokiniai tik kelias dienas per savaitę nusprendė į pamokas ateiti vėliau. Iš viso mokiniai nusprendė vėliau ateiti 39 proc. laiko, o tai yra dvi dienos iš penkių. Visgi, kai mokiniai nuspręsdavo į pamokas ateiti valandą vėliau, jie nurodė miegoję geriau, o eksperimento pabaigoje prisipažino, kad jaučiasi mažiau pavargę, geriau sutelkia dėmesį per pamokas ir pajuto, kad jų gebėjimas mokytis namie po pamokų taip pat pagerėjo.

Žinoma, apie visą šį poveikį papasakojo patys mokiniai. Mokslininkai taip pat pripažįsta, kad galėjo būti ir kitų veiksnių, galėjusių turėti įtakos tyrimo rezultatams: pavyzdžiui, mokiniai galėjo eiti popietinio pogulio, tačiau to nenurodė arba nenurodė visų atvejų.

Visgi iš šio eksperimento galima daryti labai svarbią išvadą: mokiniams patinka, jog jiems suteikiama galimybė rinktis pamokų pradžios laiką, o ne tiesiog suteikiama papildoma miego valandą.

„Tomis dienomis, kai gali į mokyklą ateiti vėliau, mokiniai turi galimybę ilgiau pamiegoti. Tai leidžia išvengti miego trūkumo“, – konstatuoja tyrimo autoriai.

Komentarai (1)