COVID-19 statistika rodo, kaip skirtingai šia liga serga vyrai, moterys ir vaikai: aiškėja, kam ji labiausiai pavojinga ()
Mokslininkai nusprendė sužinoti, ar COVID-19 kitaip veikia mažus vaikus ir ar tikrai vyriškos lyties žmonės serga sunkiau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip skelbia sciencealert.com, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai pirmadienį paskelbė Jungtinėse Valstijose nuo vasario 12 iki balandžio 2 d. vykdyto tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 2500 koronavirusu užsikrėtusių vaikų iki 18 metų, išvadas. Tai yra iki šiol didžiausios apimties tyrimas su vaikais.
Gauti duomenys leidžia teigti, kad vaikams gerokai mažesnė koronaviruso simptomų pasireiškimo tikimybė nei suaugusiems. Iš visų JAV užfiksuotų atvejų vaikai sudarė tik 1,7 proc., nors jie sudaro 22 proc. šalies populiacijos.
Tarp vaikų, apie kurių atvejus turima visa informacija, tik 73 proc. pasireiškė karščiavimas, kosulys ar oro trūkumas, palyginti su 93 proc. 18–64 metų amžiaus suaugusiųjų, kurių susirgimo atvejai užfiksuoti tuo pačiu laikotarpiu.
Gauti rezultatai patvirtina Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro tyrimo duomenis, kurie parodė, kad daugumai koronavirusu užsikrėtusių vaikų pasireiškia labai lengvi simptomai arba jie visai nepasireiškia. Tačiau kai kurie vaikai suserga sunkiai. Naujasis tyrimas parodė, kad 147 vaikai buvo paguldyti į ligonines, o penki buvo gydomi intensyvios terapijos skyriuje, trys vaikai mirė.
Jungtinėse Valstijose kūdikiai į ligoninę buvo guldomi gerokai dažniau nei bet kurio kito amžiaus vaikai. Iš 95 užsikrėtusių kūdikių į ligoninę buvo paguldyti 62. 1–17 metų amžiaus grupėje ši dalis daugiausia sudarė 14 proc.
„Mes žinome, kad vaikų imuninis atsakas vystosi bėgant laikui, – leidiniui „Time“ sakė Amerikos pediatrų akademijos infekcinių ligų komiteto pirmininkė Yvonne Maldonado. – Pirmaisiais gyvenimo metais vaikų imuninis atsakas nėra toks stiprus, kaip vyresnių vaikų ar suaugusiųjų.“
Ar dėl „biologinių veiksnių“ vyrams yra didesnė tikimybė užsikrėsti koronavirusu?
Vis daugiau mokslinių duomenų leidžia teigti, kad daugiau vyrų nei moterų miršta nuo koronaviruso. Pasaulio sveikatos organizacija kovo 20 d. pranešė, kad Vakarų Europoje maždaug 70 proc. mirusių nuo koronaviruso buvo vyrai.
Iš penkių valstybių, kur fiksuojami vieni didžiausių viruso protrūkių pasaulyje, gauti duomenys rodo, kad vyrams yra 50 proc. didesnė tikimybė mirti nuo koronaviruso, rodo kovo 20 d. CNN ir mokslinių tyrimų grupės „Global Health 50/50“ atlikta analizė. Daugiau nei 25 tūkst. koronaviruso atvejų analizė, kurią atliko Romos sveikatos institutas, atskleidė, kad tarp virusu Italijoje užsikrėtusių vyrų mirtingumas buvo 8 proc., palyginti su 5 proc. mirtingumu tarp moterų.
Ta pati analizė atskleidė, kad vyrai sudarė maždaug 58 proc. koronaviruso atvejų Italijoje. Kai kurie ekspertai sako, kad vyrai dažniau serga dėl rūkymo, prastos higienos bei dažniau nei tarp moterų pasitaikančių gretutinių ligų,tokių kaip diabetas.
Anksčiau minėto amerikiečių tyrimo išvadose nurodoma, kad 57 proc. COVID-19 pacientų buvo vyrai. Net tarp užsikrėtusių kūdikių daugumą sudarė berniukai. Tai „leidžia teigti, kad biologiniai veiksniai veikiausiai vaidina tam tikrą vaidmenį kalbant apie skirtumus tarp lyčių ir užsikrėtimo COVID-19 rizikos“, konstatuoja tyrimo autoriai.
Visgi, verta paminėti, kad šio tyrimo išvados yra tik preliminarios, o ir autoriai analizavo ribotą kiekį informacijos. Iš analizuotų 2573 pediatrinių atvejų, tik 9,4 proc. atvejų buvo pateikta informacijos apie pacientų simptomus. Ir tik 33 proc. atvejų buvo nurodyta, ar pacientas buvo paguldytas į ligoninę ar ne.
Tyrimo autoriai taip pat rekomenduoja gydytojams „itin įtariai“ vertinti atvejus, kuomet vaikai gali būti užsikrėtę koronavirusu, ypač kūdikiai ir gretutinių ligų turintys vaikai.
„Privalome būti labai atsargūs, – sakė Y. Maldonado. – Mes tikrai nežinome, su kuo turime reikalą.“