XIX amžiaus inžinerinis megaprojektas, pareikalavęs titaniškų pastangų – pakelti JAV megapolį iš purvo net 4 metrus: po kelerių metų visas sunkus darbas nuėjo veltui dėl vienos katastrofos (Foto, Video) ()
Dėl nuolatinio užtvindymo ir smarvės visas JAV megapolis turėjo būti pakeltas net 4 metrus, tačiau visą sunkų darbą sugriovė vos viena katastrofa.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lankydamiesi ir vaikščiodami nuostabiomis Čikagos centro gatvėmis, iškilusiais dangoraižiais abiejose pusėse, tikriausiai negalėjote pagalvoti, kad prieš prieš kokius 160 metų miestas skendėjo purve ir smarvėje.
Inžinieriai, norėdami išspręsti šią problemą, naudodami hidraulinius kėliklius visą miesto centrą, gatves ir kitką pakėlė nuo 1,5 ir 4 m aukštyn.
Tai buvo titaniškas inžinerijos, fantazijos ir mokslo žygdarbis. Bet visą šį sunkų darbą nutraukė vienas tragiškas nutikimas.
Problema
XIX amžiaus viduryje Čikaga nebuvo švytintis, modernus metropolis, koks yra šiandien. Miestas, iškilęs tik 1,5 m virš Mičigano ežero lygio, buvo pastatytas ant pelkės. Be to, miestas neturėjo jokios vandens kanalizacijos.
Miesto gatvės buvo virtusios purvynu, kuriame strigo žirgai, vežimai ir žmonės. Visame mieste susidarė stovinčio vandens baseinai. Aplinka sukėlė higienos ir sveikatos problemų, įskaitant 1854 m. choleros protrūkį, per kurį žuvo 1 iš 20 gyventojų. Pelkė, ant kurios buvo pastatytas miestas, bandė atsiimti savo teritoriją.
„Čikaga yra giliai purve. Jis visur: ant ant šaligatvių, gatvėse ir ant tiltų“, - 1862 m. kovo mėn. rašė laikraštis „Tribune“.
Po daugybės nesėkmingų bandymų išspręsti problemą (įskaitant gatvių išklojimą lentomis) miestas nusprendė, kad vienintelis ilgalaikis sprendimas yra kanalizacijos ir lietaus nuotekų sistemos įrengimas.
Tačiau Čikagoje tai nebuvo lengvas žygdarbis. Kanalizacijos kanalai turi eiti po žeme, tačiau Čikaga buvo vos aukščiau vandens lygio, o požeminė kanalizacijos sistema negalėjo dirbti tokiomis sąlygomis.
Sprendimas
Išspręsti miestą kamuojančią problemą buvo suplanuota įrengti kanalizaciją po gatvėmis. Tam reikėjo pakelti gatves keliais metrais, kad būtų vietos pastatyti kanalizaciją.
Bet padidinus gatvių aukštį staiga aplink juos esantys pastatai būtų pusiau palaidoti. Štai kodėl inžinieriai pakėlė ir visus pastatus.
1858 m. sausio mėn., panaudojus 200 domkratų, 2 metrus buvo pakeltas pirmasis mūro pastatas Čikagoje – keturių aukštų, 680 metrinių tonų plytų konstrukcija, esanti Randolph gatvės šiaurės rytų kampe be menkiausio pastato sužalojimo.
Tęsinys kitame puslapyje:
Per ateinančius porą dešimtmečių pastatai buvo pakelti naudojant kėliklius (domkratus) ir kartais hidraulinį keltuvą. Buvo pakelti ištisi mūro pastatų kvartalai.
Norėdami pakelti ištisą kvartalą, 1860 m. inžinieriai pastatė 6000 domkratų po kvartalu tarp Mičigano ežero, Clarko ir LaSalle gatvių, kurių svoris siekė 35 000 tonų, ir per keturias dienas pakėlė ištisą kvartalą – pastatus, šaligatvius ir visa kita. Procesas buvo pakankamai laipsniškas, visos operacijos metu pastatuose ir toliau veikė verslas.
Kitais metais „Tremont House“, madingas šešių aukštų viešbutis, buvo pakeltas 2 metrus. George'as Pullmanas, tuo metu dirbęs pastatų kėlimo versle, pažadėjo, kad jis gali atlikti šį darbą netrukdydamas svečiams ir nesudaužydamas nė vienos stiklinės. Operacija buvo sėkminga.
Ne kiekvienas pastatas išgyveno procesą. Ne todėl, kad buvo per sunku tai padaryti, bet todėl, kad kai kurie pastatai neatitiko naujojo miesto įvaizdžio. Seni mediniai pastatai buvo pastayti ant rąstų ir arkliais patraukti į miesto pakraščius. Žinoma, iniciatyvūs šiuose pastatuose veikiančių įmonių savininkai nenorėjo stabdyti verslo, todėl daugelis ir toliau aptarnavo klientus, net kai pastatai riedėjo gatve.
Lemtingas gaisras
Planas, kuris ir šiandien daugeliui miestų atrodytų drąsus, pavyko. Miestas pakilo iš purvo.
Deja, pakelti pastatai ilgai neišgyveno – ne dėl jokių kėlimo proceso trūkumų, o dėl Didžiojo Čikagos gaisro (1871 m.). Visas miesto centras buvo sunaikintas tik praėjus 16 metų po pakėlimo plano priėmimo.
Yra daugybė priežasčių, kodėl Čikaga yra architektūros ir inžinerijos triumfų židinys. Bet galbūt, tik galbūt, tas įžūlus planas dar 1850-aisiais atvėrė kelią į šiandieninį miestą.