Dėl visuotinio atšilimo padidėjusi temperatūra gali sutrikdyti skalndų žmonių darbą ir sukelti karščio stresą – pavojingą būklę, dėl kurios sutringa organų veikla, teigia mokslininkai.

Kas yra karščio stresas?

Taip vadinamas procesas, kurio metu organizmas nesugeba tinkamai atvėsti, todėl jo temperatūra nuolat kyla iki pavojingo lygio ir gali išsijungti pagrindiniai organai.

Taip atsitinka, kai pagrindinis šilumos pertekliaus šalinimo būdas – prakaito išgarinimas iš odos – negali vykti, nes oras yra per drėgnas.

Pasak daktarės Rebekos Lucas, Birmingemo universiteto fiziologijos tyrėjos, simptomai gali pasireikšti nuo alpimo ir dezorientacijos iki mėšlungio ir žarnyno bei inkstų nepakankamumo.

Priežastis - klimato kaita

Kylant pasaulinei temperatūrai, tikėtina, kad didės ir drėgmė, o tai reiškia, kad daugiau žmonių patirs pavojingą karščio ir drėgmės derinį.

Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos profesorius Richardas Bettsas atliko kompiuterinius modelius, kurie rodo, kad, priklausomai nuo to, ar bus mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, padaugės dienų, kai temperatūra viršys 32 °C.

Jis atkreipia dėmesį į pavojus milijonams žmonių, kuriems jau dabar tenka dirbti esant sudėtingoms ekstremalaus karščio ir didelės drėgmės sąlygomis.

"Mes, žmonės, evoliucionavome gyventi tam tikrame temperatūrų diapazone, todėl akivaizdu, kad jei ir toliau kelsime temperatūrą visame pasaulyje, anksčiau ar vėliau karščiausiose pasaulio vietose gali prasidėti sąlygos, kurios mums bus tiesiog per karštos."

Kitame 2020 m. paskelbtame tyrime perspėjama, kad iki 2100 m. karščio stresas gali paveikti net 1,2 mlrd. žmonių visame pasaulyje, t. y. keturis kartus daugiau nei dabar.

Norint apsisaugoti nuo karščio streso, prieš pradėdami dirbti ar eidami į lauką žmonės turėtų gerti daug skysčių, reguliariai daryti pertraukėles, o pailsėję vėl gerti. Taip pat reikėtų laikytis pavėsyje, dėvėti kepurę, orui pralaidžius drabužius. Pajutus simptomus nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Komentarai (1)