Nors Transibiro geležinkelis yra garsus visame pasaulyje, jaunesnė Baikalo-Amūro magistralė, kuri dažniausiai minima naudojant BAM akronimą, yra ne mažiau žinoma, ypač buvusiame Rytų bloke.

Pagrindinė BAM trasa eina tarp Taišeto Irkutsko srityje iki Sovetskaja Gavan Primorės krašte; iš viso 4287 km.

Pakeliui geležinkelis kerta kelias pagrindines upes: Angarą prie Bratsko, Leną prie Ust-Kuto ir Amūrą prie Komsomolsko. Be to, jis eina virš šiaurinės Baikalo ežero pakrantės ir baigiasi Ramiajame vandenyne.

Sovietų Sąjunga pastatė BAM kaip strateginį alternatyvų maršrutą Transibiro geležinkeliui, kuris laikomas pažeidžiamu, ypač ruožuose netoli sienos su Kinija.

Apskaičiuota, kad BAM išlaidos siekė 14 milijardų dolerių. Magistralė buvo pastatyta iš specialių patvarių bėgių, nes didžioji jos dalis ėjo per amžinąjį įšalą.

Dėl sunkaus reljefo, oro sąlygų, ilgio ir kainų sovietų generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas 1974 m. BAM apibūdino kaip „šimtmečio statybos projektą“.

BAM ištakos

1932 m. komjaunimo savanoriai (iš čia ir pavadinimas) pradėjo Komsomolsko prie Amūro miesto statybą. Naujasis miestas buvo pastatytas slaptai prie Amūro upės, kad būtų galima gaminti laivus ir lėktuvus, kurie padėtų ginti Tolimuosius Rytus.

Vis dėlto paaiškėjo, kad komjaunimo savanorių nepakaks. Taigi Stalino sprendimas buvo priverstinis Gulago sistemos belaisvių darbas, kurie neturėjo galimybės skųstis dėl itin atšiaurių sąlygų tose nepažabotose Tolimųjų Rytų pamiškėse, kuriose praktiškai nėra infrastruktūros žmonėms gyventi.

Geležinkelio linija, jungianti naująjį miestą su Transibiru netoli Chabarovsko, buvo baigta 1940 m., ir planuota toliau sujungti miestą su Vakarų Rusija per BAM.

Naujos stovyklos, pavadintos „Bamlag“, taip pat buvo įkurtos vakarinės BAM dalies statybai. 1937 m. lapkričio mėn. nedidelė gyvenvietė Tynda buvo prijungta prie Transibiro – ji turėjo atsidurtų daugmaž BAM centre, nors tikslus geležinkelio nuo Tynda iki Bratsko projektas dar nebuvo sukurtas.

1938 m. prasidėjo ruožo tarp Taišeto ir Bratsko statybos darbai, o 1939 m. kitame projekto gale nuo Sovetskaja Gavano iki Komsomolsko.

Netrukus po to prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir 1941 m. nacistinė Vokietija įsiveržė į Sovietų Sąjungą.

Visi su BAM susiję darbai buvo nutraukti ir 1942 m. buvo išmontuota net baigta geležinkelio atkarpa nuo Transibiro iki Tyndos, kad ji būtų įrengta arčiau fronto.

Kai kurie BAM darbai buvo atnaujinti po karo, o ruožas nuo Komsomolsko iki Sovetskaya Gavan buvo atidarytas 1945 m., o ruožas nuo Tayshet iki Ust-Kut prie Lenos upės visiškai pradėjo veikti 1958 m.

Tačiau centrinė atkarpa niekada nebuvo baigta, nors didžioji dalis tokių statybų buvo baigta 1967 m.

BAM Brežnevo laikais

Tik valdant Brežnevui, projektas visiškai atgimė. 1974 m. Brežnevas pakvietė dalyvauti savanorius iš Komjaunimo organizacijos, o jaunimas iš visos Sovietų Sąjungos priėmė kvietimą tiesti ne tik naują geležinkelio kelią, bet ir tunelius, tiltus, stotis ir net naujus maršruto miestus bei gyvenvietes.

Darbas, be abejo, buvo sunkus, o ir bendrai sąlygos buvo sunkios – jiems teko kovoti su Sibiro klimatu ir gyventi paprastose kareivinėse, kol buvo pastatyti pirmieji pastatai.

Vėliau daugelis jų apsigyveno miestuose, kuriuos jie padėjo statyti. Projekto dalys buvo skirtos įvairiems SSRS miestams, regionams ar respublikoms, pavyzdžiui, Tynda pastatė maskviečiai, Severobaikalską – leningradiečiai, Novaja Chara – kazachai, o Taksimo - latviai.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()