Didžiojo kanjono dingusių uolienų paslaptis pagaliau gali būti išspręsta: dingusių uolienų vertė siekia milijardą metų  ()

Didžiojo kanjono gilumoje slypi paslaptis: dingo uolienos, kurių vertė siekia milijardą metų. Šis nesusipratimas sukrėtė mokslininkų bendruomenę nuo tada, kai pirmą kartą buvo aprašytas beveik prieš 150 metų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Didžioji paslaptis

„Raudonas Didžiojo kanjono uolas ir skardžius laikykite Žemės istorijos vadovėliu“, – sakė Kolorado universiteto Boulderyje geologė Barra Peak. „Jei nusileisite žemyn kanjono uolų sienomis, galėsite nusikelti beveik 2 mlrd. metų atgal į planetos praeitį. Tačiau ir tame vadovėlyje trūksta puslapių: kai kuriose vietose iš Didžiojo kanjono be pėdsakų dingo senesnės nei 1 mlrd. metų uolienos.“

Naujajame tyrime B.Peak vadovaujami mokslininkai nustatė tikėtiną dingusių uolienų atsiradimo priežastį: senovinio Žemės superkontinento Rodinijos skilimas maždaug prieš 700 mln. metų. Šis sukrėtimas buvo toks stiprus, kad į vandenyną greičiausiai nuplovė uolienas ir nuosėdas.

Didįjį nesutapimą pirmą kartą aprašė Johnas Wesley Powellas 1869 m. per ekspediciją laivu palei Kolorado upę, kuri išgraužė Arizonos Didįjį kanjoną. Pasak tyrėjų, tai buvo vienas pirmųjų gerai užfiksuotų mįslingų geologinių bruožų Šiaurės Amerikoje.

2021 m. pavasarį B.Peak ir jos komanda surengė tokią pat ekspediciją kaip J.Powello ir susidūrė su tokia pat problema. Pasak tyrėjų, tam tikrose kanjono vietose 1,4-1,8 mlrd. metų senumo uolienos guli po daug jaunesnėmis 520 mln. metų senumo uolienomis.

„Apačioje labai aiškiai matyti, kad yra uolienos, kurios buvo suspaustos. Jų sluoksniai yra vertikalūs. Paskui yra pjūvis, o virš jo – gražūs horizontalūs sluoksniai, kurie formuoja plokščiakalvius ir viršukalnes, siejamas su Didžiuoju kanjonu.“

B.Peak ir jos komanda, norėdami pažvelgti į Didžiojo kanjono geologinę istoriją, taikė metodą, vadinamą termochronologija, kuriuo stebima uolienų įšilimo istorija.

 

Kai uolienos palaidojamos giliai po žeme, dėl didžiulio spaudimo, kuris susidaro virš jų, uolienos įkaista. Šis įkaitimas savo ruožtu uolienoje palieka cheminį mineralų „pėdsaką“, kuris atskleidžia užuominas apie įkaitimo istoriją.

Geologiniai iškraipymai

Peak ir jos komanda išanalizavo uolienų mėginius visame Didžiajame kanjone ir atrado, kad Didžiojo nesutapimo istorija gali būti sudėtingesnė, nei manyta iš pradžių. Tyrėjai teigia, kad rytinė ir vakarinė kanjono pusės laikui bėgant galėjo patirti skirtingus geologinius iškraipymus.

„Tai nėra vientisas blokas su ta pačia temperatūros istorija", – „Live Science“ sakė B.Peak.

 

Pasak tyrėjų, maždaug prieš 700 mln. metų suskilus Rodinijai – superkontinentui, buvusiam prieš labiau žinomą Pangėją, – įvyko keletas nedidelių lūžių. Tikėtina, kad smarkūs lūžiai suardė aplink kanjoną esančią žemę, todėl uolienos ir nuosėdos buvo nuplautos į vandenyną.

Atrodo, kad vakarinėje Didžiojo kanjono dalyje esančios pamatinės uolienos į paviršių iškilo maždaug prieš 700 mln. metų, o rytinėje dalyje tas pats akmuo yra palaidotas po kilometrais nuosėdų. Tyrėjai mano, kad sukrėtimai rytinę ir vakarinę Didžiojo kanjono puses galėjo suardyti skirtingais būdais ir šiek tiek skirtingu laiku, taip sukurdami Didįjį nesutapimą.

Aut. teisės: 15min.lt
(8)
(2)
(6)

Komentarai ()

Susijusios žymos: