Kontroversiška šventė, pakeitusi Spalio perversmo minėjimą – ką Rusija švenčia lapkričio 4-ąją? Prie to svariai prisidėjo ir Lietuva (Foto, Video) ()
Ši visai nesena Rusijos šventė oficialiai pradėta minėti tik prieš 16 metų – 2005-aisiais, tačiau lapkričio pradžia pasirinkta ne veltui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarp Rusijos oficialių švenčių yra viena naujausių – Nacionalinės vienybės diena. Ji minima lapkričio 4 d. Tačiau kas šia švente minima?
Nacionalinės vienybės diena oficialiai paskelbta 2005 m. Tačiau, net ir dabar toli gražu ne visi rusai supranta, ką jie švenčia.
Bet ši data yra įsišaknijusi giliai istorijoje, tiksliau, XVII amžiaus pradžioje, kai Rusija patyrė vieną žiauriausių ir chaotiškiausių savo istorijos etapų. Bet apie viską iš pradžių.
Apsišaukėliai Dmitrijai
1584 m. mirė pirmasis visos Rusijos caras Ivanas Rūstusis, o liguistas Fiodoras Joanovičius liko vieninteliu jo įpėdiniu (kai Ivanas Rūstusis netyčia nužudė savo pirmagimį sūnų). Kadangi Fiodoras neturėjo savo palikuonių, po jo mirties 1598 m., Rurikų dinastija, kuri valdė Rusiją nuo IX amžiaus, baigėsi.
Rusijos didikai (vadinami bojarinais) išrinko naują carą. Juo tapo Borisas Godunovas, velionio Fiodoro Joannovičiaus žmonos brolis, turėjęs didelę įtaką neefektyviam carui.
Tačiau praėjus vos keleriems jo valdymo metams apsišaukėlis, pasivadinęs jauniausiu Ivano Rūsčiojo sūnumi Dmitrijumi, taigi ir tikruoju sosto įpėdiniu, su lenkų kariuomene įsiveržė į Rusiją. Iš tikrųjų, Dmitrijus 1591 m. mirė vaikystėje neaiškiomis aplinkybėmis.
Pasklido gandas, kad jis buvo nužudytas Gudonovo įsakymu, siekiant atsikratyti galimo varžovo. Tuo pasinaudojo pretendentai į sostą (dar du po apsišaukėlio Dmitrijaus). Šis mitas vėliau pateko į populiariąją kultūrą dėl Aleksandro Puškino Šekspyro įkvėptos istorinės pjesės „Borisas Godunovas“, kuri taip pat pagimdė garsiąją kompozitoriaus Modesto Musorgskio operą.
Apsišaukėlis Dmitrijus I (vardas, kuriuo jį prisimena istorija) buvo pripažintas Rusijos sosto įpėdiniu. Tai pripažino Lenkijos–Lietuvos Sandrauga (arba Abiejų Tautų Respublika, ATR), galingos Rusijos kaimynės vakaruose. Jis sutarė su ATR, kad jei ji kariškai palaikys jo pretenzijas į Rusijos sostą, jis jiems atsilygins Rusijos vakaruose esančiomis žemėmis.
Didžioji suirutė arba Smuta
XVII amžiaus pradžia buvo vienas audringiausių laikotarpių Rusijos istorijoje, vadinamas Didžiaja suirute arba Smuta (rusiškai). Vos per 15 metų Rusijos sostas šeimininkus keitė 6 kartus. Be to, Rusija patyrė 1601–1603 m. badą, dėl kurio žuvo beveik trečdalis gyventojų.
Apskaičiuota, kad bendras konflikto sukeltų mirčių skaičius svyruoja nuo 1 iki 1,2 mln., o kai kuriose Rusijos vietose gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 50 proc.
Po Godunovo mirties 1605 m., bojarinai negalėjo nuspręsti, kaip padalinti valdžią. Šis valdžios vakuumas leido apsišaukėliui Dmitrijui I kartu su ATR kariuomene įsiveržti į Rusiją, užgrobti Maskvą ir užimti Kremlių. Apsišaukėlis net ištaigingu stiliumi susituokė su lenkų bajoraite Marina Mniszech ir karūnavo ją cariene.
Tačiau po kurio laiko bojarinai persigrupavo ir 1606 m. apsišaukėlį carą nužudė. Bojarinas Vasilijus Šuiskis tapo naujuoju caru.
Tęsinys kitame puslapyje: