40 proc. JAV vaikų mano, kad dešrainiai yra daržovės: priežastis gali būti tai, kas dažnai vadinama „mėsos paradoksu“ ()
Daugelis vaikų JAV nežino iš kur iš tikrųjų gaunamas maistas, kurį jie valgo kasdien, ypač kai kalbama apie mėsą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atlikdami stebinančius naujus tyrimus, kuriuos aprašė „Sapien Journal“, mokslininkai nustatė, kad vaikams stebėtinai sunku nustatyti, iš kur gaunama tam tikrų rūšių mėsa.
Nerimą kelia tai, kad beveik 40 proc. tyrime apklaustų vaikų manė, kad dešrainiai yra iš augalų, o daugiau nei 46 proc. manė, kad bulvytės yra tam tikras gyvūnas. Šokiruojantis 41 proc. vaikų nesugebėjo teisingai nustatyti, kad šoninė (kiauliena, angl. bacon) yra iš gyvūno.
Problemos priežastis gali būti tai, kas dažnai vadinama „mėsos paradoksu“: vaikai žino, jog mėsos produktų gamyba sukelia gyvūnų kančias, tačiau vis dar pritaria empatiškam elgesiui su gyvūnais.
Tai gali būti dėl to, kad tėvai nesiryžta paaiškinti savo vaikams iš kur gaunami mėsos produktai, o tai kelia nerimą, nes vaikų skonis ir polinkis valgyti mėsą ilgainiui gali turėti didelės įtakos klimato kaitai.
Tyrėjai apklausė 176 vaikus nuo 4 iki 7 metų amžiaus iš JAV, gyvenančius pietryčių didmiesčiuose.
Atsižvelgdami į ribotą imties dydį ir konkrečią geografinę sritį, mokslininkai perspėja, kad jų rezultatai gali būti neapibendrinami „kitų amžiaus grupių ar vaikų, augančių kitose kultūrose ar net JAV regionuose“.
Tačiau vaikai, su kuriais tyrėjai kalbėjo, labai stengėsi nustatyti maisto produktų, ypač mėsos, kilmę.
„Kalbant apie mėsą, vaikų, teigiančių, kad mėsainiai, dešrainiai ir šoninė yra iš augalų, pasiskirstymas svyravo nuo 36 proc. iki 41 proc.“, – rašoma „Journal of Environmental Psychology“. „Daugiau nei trečdalis mūsų imtyje dalyvavusių vaikų net vištienos kepsnelius (angl. chicken nuggets) – maistą, kurio pavadinime yra gyvūnas – priskyrė augaliniam maistui.
Apskritai vaikai atmeta idėją apie tam tikrus gyvūnus kaip maisto šaltinius, o tai, kaip žinome, yra kultūriškai netikslus atmetimas“, – savo darbe rašė mokslininkai.
Išvados gali lemti blogą mūsų planetos ateitį. Neturėdami pakankamai žinių apie tai, iš kur gaunamas maistas, ypač kai kalbama apie mėsos produktus, kurių anglies dioksido pėdsakas yra daug didesnis nei augalinės kilmės maisto produktų, mažesnė tikimybė, kad kitos kartos gomuriai ir pomėgiai keisis į gerąją pusę.
Tačiau yra vilties, sako mokslininkai.
„Pasinaudodami savo moraliniu autoritetu, jaunimo klimato aktyvistai sulaukia ir žiniasklaidos dėmesio, ir suaugusiųjų palaikymo“, – rašoma tyrime, turint omenyje šiuo metu turbūt žinomiausią klimato aktyvistę Gretą Thunberg, kuri ragina imtis didžiulio masto veiksmų klimato kaitos srityje.
Kitaip tariant, mes vis dar turime galimybę daryti įtaką.
„Nors jie dar nebalsuoja ir neužima vadovaujančių pozicijų, jie turi požiūrį ir šališkumą, palaikantį aplinkai atsakingą elgesį“, – daro išvadą mokslininkai. „Todėl vaikystė gali būti unikali galimybė susikurti visą gyvenimą trunkančius įpročius, padedančius sušvelninti klimato kaitą.“
