Pirmas detalus ląstelės branduolio porų komplekso žemėlapis (0)
Viena svarbiausių ląstelės branduolio funkcijų – DNR saugojimas. Branduolių membranoje esančios poros užtikrina materijos patekimą bei pašalinimą iš DNR. Tad poros - tai tarsi maži filtrai, kurie „žino“, kas gali pakenkti DNR ir kas ne. Kiekviena branduolio porų struktūra labai sudėtinga, todėl iki šiol šios sistemos dar niekam nepavyko pavaizduoti. Rockefeller universiteto mokslininkai ir bendradarbiaujantys tyrėjais sako, jog ledai pajudėjo, ir jiems pavyko sudaryti pirmąjį 450 baltymų turinčios molekulės porų žemėlapį. Šis žemėlapis taip pat leidžia daryti išvadas ir apie branduolio evoliucionavimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sudarant branduolio porų žemėlapį dalyvavo net trys laboratorijos. Mokslininkams teko apdoroti milžiniškus duomenų kiekius, atlikti begale skaičiavimų.o visa tai užtruko net 9 metus. Kompiuteris iš 200 000 skirtingų žemėlapio variacijų atrinko tik 1000 labiausiai tinkančių. Porų dėliojimas į žemėlapį - tai lyg kryžiažodžio sprendimas: jos buvo dėliojamos atsižvelgiant į baltymų padėtį, jų svarbumą bei aktyvumą branduolio veikloje.
Sudarytas žemėlapis (iliustracijoje pateiktas kompiuteriu sukurtas branduolio porų žemėlapis) mokslininkams taip pat leidžia daryti išvadas apie eukariotinių ląstelių vystymąsi. Tai labai svarbu, nes būtent šios ląstelės sudaro visus aukštesnius organizmus – nuo grybų iki žmonių. Vystymąsis – tai ląstelės dvigubėjimo ir skyrimosi procesas. Šį procesą tyrinėtojai akivaizdžiai pamatė, kai norėdamai užkoduoti porų baltymus, juos nudažė. Visi gauti rezultatai dar buvo palyginami su elektroninio mikroskopo fotografijomis. Nors žemėlapis jau sudarytas, tačiau kol kas tai tik projektas, kurio esmė - parodyti, kad branduolinės poros funkcionuoja kaip sistema.
Branduolinė pora – susisiekimo priemonė su likusia ląstelės dalimi. Supratus kaip ši sistema dirba, paaiškėtų ląstelės veikimo principai. Žmonės niekada nesupras kaip vėžinės ląstelės veikia, kaip iš vienos ląstelės atsiranda žmogus ar kaip vienas kviečio grūdas virsta visu derliumi, tol, kol nepažiūrės į ląstelę kaip į mechanizmą - puikiai veikiančią mašiną.
Kai pradžia jau padaryta, tikėkimės nauji molekuliniai galvosūkiai bus sprendžiami kur kas greičiau – metų bėgyje, o ne dešimtmečiais.
Parengė: Evaldas